Tuomet niekas neabejojo, kad maestro pėdomis seks paskutiniaisiais metais kartu su tėvu dažnai koncertavusi tuomet dar tik keturiolikmetė jo duktė Raimonda. Kitaip ir būti negalėjo – profesorius ją augino, kaip būsimą solistę, mokė siekti maksimumo ir netapti vidutinybe. Nuo šešerių instrumentą į rankas paėmusi mergaitė žinojo, kad nuo šiol ne matematikos namų darbai, o tėčio dėstomos smuiko pamokos bus jos prioritetas.

Foto: Stop kadras

„Pamokos vykdavo lygiai taip pat, kaip ir su studentais – jokių nuolaidų nepaisant to, kad man ir metų buvo mažiau, ir galbūt pamokas reikėdavo ruošti. Tėtis būdavo reiklus: jeigu groji, turi tai daryti taip pat gerai, kaip ir tie, kuriems dvidešimt ar trisdešimt metų. Nes scena neatleiddžia neprofesionalumo vien dėl to, kad esi jaunas ar turi lankyti mokyklą“, – sėdėdama prieš LRT laidos „Gyvenimas“ kameras pamokas su tėvu prisiminė R. Katiliūtė, neslėpdama, kad neretai repetuodama su pavydu klausydavosi kieme žaidžiančių vaikų balsų.

Foto: LRT, Vytenio Radžiūno nuotr.

Ji pati žaidimams laiko niekada neturėdavo – jos darbotvarkė būdavo suskaičiuota minučių tikslumu. Atsidavimas muzikai labai greitai davė rezultatų – po koncertų melomanai apipildavo mergaitę aplodismentais ir gėlėmis. Tačiau dabar pakartoti to ji nė už ką nesutiktų.

„Išeidavau į sceną ir aptemdavo akyse – rankos virpa, akys išsiplėtusios, bet nieko nematydavau. Išgyvenau siaubingą scenos baimę, kurios neįveikiau iki dabar“, – prisipažino Raimonda.

Foto: LRT, Vytenio Radžiūno nuotr.

Apie tai, ką išgyvena scenoje, mergaitė tėvui neišsiduodavo, nes jautė milžinišką atsakomybę. Tačiau po jo mirties įvykusios laidotuvės, į kurias plūdo tūkstančiai, ir milžiniškas žiniasklaidos dėmesys sunkiai paveikė Raimondos sveikatą. Nuo to laiko ji nebegalėjo pažvelgti ir į instrumentą, su kuriuo nesiskyrė nuo mažumės. Apgaubtas prisiminimų jis liko gulėti nustumtas tolimiausiame namų kampe, iš kurio buvo paimtas tik tuomet, kai įsijungė laidos „Gyvenimas“ kameros.

Foto: LRT, Vytenio Radžiūno nuotr.

„Po tiek daug metų pirmą kartą paėmiau smuiką į rankas“, – švelniai glostydama išsiderinusias stygas tyliai ištarė Raimonda. Dabar 32-ejų moters kelias visai kitoks. Ji tarsi žuvis vandeny nardo po televizijos užkulisius – mėgaujasi kurdama reportažus didžiausiems LRT televizijos projektams.

Jautrus Raimondos Katiliūtės pasakojimas apie santykius su tėvu – šį trečiadienį, 19:30 val. LRT laidoje „Gyvenimas”.
Anonsas: https://youtu.be/lxgWdpGeL7M