Boni ir Klaidas. Tikroji Didžiosios depresijos laikų nusikaltėlių istorija – kraujas, purvas ir sugriauti likimai

Žurnalistai ir Holivudas sukūrė gražią, romantišką istoriją, o realybėje ta istorija buvo pilna kraujo, purvo ir sugriautų žmonių likimų.

„Oskarai“ romantiškiesiems Robinams Hudams

Praėjusiame amžiuje pasaulyje buvo romantizuojamas nusikalstamumas. Banditai ir žudikai buvo vaizduojami aplinkybių aukomis, nelaimingais, atstumtais visuomenės žmonėmis, kuriems reikia užuojautos ir supratimo. „Ne mes tokie, gyvenimas toks“, – apgaulinga citata tapo tos epochos leitmotyvu.

Dažnai metų metus nusikaltėliai vaizduojami kaip romantizuoti Robinai Hudai, keliantys simpatiją.
Klasikinis pavyzdys – garsieji Bonnie ir Clyde'as, praėjusio amžiau ketvirto dešimtmečio amerikiečių gangsteriai. Apie juos parašyta šimtai knygų, sukurta daug filmų ir serialų.

Vida Press

1967 m. režisieriaus Arhuro Penno sukurtas filmas „Boni ir Klaidas“, kuriame pagrindinius vaidmenis atlieka Warrenas Beatty ir Faye Dunnaway, pelnė daug apdovanojimų, taip pat ir du „Oskarus“.

O kokie buvo Bonnie ir Clyd'as, kol dar netapo masinės kultūros dalimi?

Vida Press

Gerai mergaitei patinka blogi berniukai

Jų istorija tiesiogiai susijusi su Didžiąja depresija – beveik dešimtmetį trukusia ekonomine krize, sužlugdžiusia ir nuskurdinusia milijonus amerikiečių. Šiuo laikotarpiu suklestėjo gangsterių epocha, kai banditų grupuotės šalyje tapo „antrąja valdžia“, kartais turinčia daugiau galių nei pirmoji.

Vida Press

Tiesa, su Bonnie ir Clyde'u tai niekaip nesusiję. Jie nepriklausė mafijai, buvo niekam nepaklūstantys nusikaltėliai, kurie sėjo aplink save chaosą ir mirtį.

Bonnie Parker ir Clyde‘as Barrow gimė Teksase. Ji kilo iš darbininkų šeimos, tėvas dirbo akmenskaldžiu, motina buvo siuvėja. Jis užaugo daugiavaikėje neturtingoje fermerių šeimoje.

Bonnie buvo viena geriausių mokinių mokykloje, turėjo lakią fantaziją ir, mokytojų teigimu, turėjo aktorės gabumų.

Vida Press

Geras mergaites dažnai traukia prie blogų berniukų. 15 m. Bonnie patraukė prie Roy Thorntono, mušeikos, chuligano, kuriam aplinkiniai prognozavo kalėjimą. Nepaisant to, 1926 m. rugsėjį jie susituokė. Boni pradėjo dirbti padavėja.

Jų santuoka truko metus. Roy savaitėms pradingdavo iš namų, tad galiausiai Bonnie nusprendė skirtis. R. Thorntonas neprieštaravo. Greitai jis atsidūrė kalėjime, ten ir praleido tą laiką, kai jo žmona tapo kriminaline legenda.

Vida Press

Prievartos kalėjime auka

Clyde'as, kuris buvo metais vyresnis už Bonnie, pirmą kartą už grotų atsidūrė, būdamas 16 m., kai laiku negražino išsinuomoto automobilio. Jį greitai paleido, bet netrukus vėl sulaikė kartu su broliu – jie vogė antis. Klaido pirmieji suėmimai negąsdino – nepaisant to, kad jaunuolis, priešingai nuo daugelio aplinkinių turėjo darbą, jis ir toliau nuvarinėjo mašinas ir vogė smulkius daiktus.

Vida Press

Galiausiai 1930 m. balandį Clyd'ą, kuriam ką tik suėjo 21 m., išsiuntė į Easthamo kalėjimą.

Jo sesuo Mary vėliau atsiminė: „Tikriausiai kalėjime jam nutiko kažkas siaubingo, nes jis nebebuvo toks, koks anksčiau.“ Chuliganas virto niūriu, piktu žmogumi, nekentusiu viso aplinkinio pasaulio. Kartu su juo atlikę bausmę Easthamo kalėjime sakė, kad iš mokyklinuko jis virto klastinga gyvate.

Kai kurie nusikaltėlių poros biografai mano, kad taip nutiko, nes kalėjime Clyde'as tapo seksualinės prievartos auka. Jis patiko vienam įkalintajam ir šis kelis kartus jį išprievartavo. Galiausiai Clyde'as jį nužudė. Šiaip ar taip, 1932 m. jį išleido į laisvę.

Nužudyti dėl 28 dolerių

1932 m. pradžioje Bonnie ir Clyde'as susipažino vienos bendros pažįstamos namuose. Jis buvo 22 m. ant viso pasaulio įpykęs nusikaltėlis, o ji – 21 m. nuobodžiaujanti padavėja su lakia fantazija, jaučianti trauką blogiems berniukams ir pavojingiems nuotykiams. Bonnie rašė dienoraštį, kūrė eiles. Ji nesvajojo apie ilgą gyvenimą ir didelę šeimą, jai norėjosi „pasilinksminti“. Clyde‘ui Bonnie patiko, o jis galėjo suteikti jai „linksmybių“, kuri ji taip troško.

Vida Press

Priešingai nei pasakojama legendose, Bonnie ir Clyde‘o gauja neapiplėšinėjo bankų, pagrindinis jų taikinys buvo mažos parduotuvės ir degalinės.

Clyde‘as svajojo atkeršyti kalėjimui, kuriame jam teko patirti siaubingą pažeminimą. Kerštu turėjo tapti masinis pabėgimas, kurį jis ketino organizuoti. Kad surinktų tam pinigų, jaunieji gangsteriai ėmė plėšti mažas krautuvėles.

Vida Press

1932 m. balandžio 30 d. eilinio parduotuvės plėšimo, kuriame Bonnie nedalyvavo, metu savininkas pabandė priešintis, už tai jį nužudė. Clyde‘o tai neišgąsdino, tik padrąsino. 1932 m. rugpjūčio 5 d. jis su vienu savo bičiuliu gurkšnojo viename Stringtowno bare. Kai tarpduryje pasirodė šerifas su padėjėjais, banditai juos sušaudė. Dar po dviejų mėnesių Clyde‘as nužudė mažos parduotuvės savininką. Žudiko laimikis buvo 28 doleriai ir produktai.

Vida Press

Legendos pradžia

Bonie žmogžudystės negąsdino, bet ji pareiškė Clyde‘ui, kad visa tai – žaidimai, reikia užsiimti rimtais reikalais. Tad banditai pradėjo puldinėti bankus.

Raymondas Hamiltonas įkliuvo policijai ir buvo nuteistas 60 metų kalėjimo. Nauju Clyde‘o padėjėju tapo 16 m. V. D. Jonesas, įsiprašęs į gaują. Vaikinas pasirodė esąs gabus mokinys – jau kitą dieną nužudė automobilio savininką, kuris mėgino sutrukdyti nuvaryti automobilį.

Vida Press

Misūrio valstijoje, Džopline nusikaltėliai įsirengė štabą, kuris tapo svarbiausiu gangsterių prieglobsčiu visoje JAV. Trijų kambarių bute su garažu gyveno iš pradžių trise, paskui penkiese – prisijungė iš kalėjimo išėjęs Clyde‘o brolis Buckas su žmona Blanche. Teigia, kad Buckas atvažiavo pas brolį, norėdamas jį įkalbėti mesti nusikalstamą veiklą, bet atvykęs nutarė, kad Clyde‘as eina teisingu keliu.

Legenda apie Bonnie ir Clyde‘ą užsimezgė Džopline. Kūrybiška prigimtis nedavė Bonnie ramybės, ji prašė padėjėjų fotografuoti ją. Į šį žaidimą įsitraukė ir Clyde‘as.

Vida Press

Banditai nepaisė jokių atsargumo priemonių. Begalinės triukšmingos linksmybės ėmė erzinti kaimynus. O kai kartą name pasigirdo šūvis (Clyde‘as iššovė netyčia, valydamas ginklą), jie iškvietė policiją. Tuo metu JAV galiojo sausasis įstatymas, tad vietos policininkai nutarė, kad kalbama apie asmenis, kurie užsiima alkoholio kontrabanda. 1933 m. ankstyvą balandžio rytą policija atvažiavo prie nusikaltėlių namo, užblokavo išvažiavimą ir garažą. Gangsteriai neketino pasiduoti, prie namo užvirė kova. Nužudę vieną policininką, antrą sužaloję, Bonnie, Clyde‘as ir jų bendrininkai ištrūko į laisvę. Na o policijai liko jų fotoarchyvas, pagal kurį laikraščių korespondentai ėmė kurti istoriją apie garbingą nusikaltėlių porelę.

Vida Press

Padori moteris nenešioja kelnių

Garsumas sukėlė gaujai daugybę problemų. Juos galėjo pažinti, todėl nevalia rodytis viešbučiuose, restoranuose. Geriausiu atveju jie nakvodavo pakelės moteliuose, toliau nuo didelių miestų, blogiausiu – miške prie laužo.

1933 m. birželį banditai pateko į autoavariją. Labiausiai nukentėjo Bonnie – dėl sužalojimų ėmė šlubuoti dešine koja.

Vida Press

Po kelių dienų jie apsistojo motelyje Arkanzase. Budrus savininkas kažką įtarė – užsiregistravo trys žmonės, o iš automobilio išlipa penki. Apsistojusieji užklijavo langus laikraščiais, nusipirko maisto ir alkoholio. Be to, savininkui nepatiko, kad B. Barrow, kurią nusiuntė registruoti apgyvendinimo, mūvėjo kelnes. Tų laikų patriarchaliniame Arkanzase manyta, kad kelnes mūvinti moteris gali būti nusikaltėlė.

Savininkas kreipėsi į policiją, naktį teisėsaugininkai atakavo motelį. Nusikaltėliams pavyko pasprukti, tik Bucką su žmona sunkiai sužeidė.

Vida Press

Policija sekė jų pėdomis. Bėgliams teko apsistoti apleistame atrakcionų parke Ajovoje, bet ir ten juos pastebėjo. Policija puolė improvizuotą banditų stovyklą. Pasprukti pavyko tik trims, Buckas Barrow su žmona įkliuvo policininkams. Praėjus kelioms dienoms po sulaikymo Clyde‘o brolis mirė nuo žaidų.

Svajonė išsipildė

Rugpjūtį Ilinojaus valstijoje trijulė apiplėšė ginklų parduotuvę ir papildė savo arsenalą. Paskui jie išvyko aplankyti giminaičių. Hiustone, kur gyveno Johnso motina, jį ir suėmė.

Vida Press

Likę dviese Bonnie ir Clyde‘as atvyko į Teksasą ir paskyrė artimiesiems susitikimą apleistame kaime. Vietos šerifas, sužinojęs apie susitikimą, surengė pasalą, bet nusikaltėliai pastebėjo klastą ir ištrūko.

Clyde‘as nepamiršo savo tikslo ir 1934 m. sausį įgyvendino planą – gangsteriai puolė Easthamo kalėjimą, sukėlė masinį kalinių pabėgimą, per kurį buvo nužudytas apsaugos pareigūnas. Tai buvo iššūkis sistemai, todėl ir federalinė valdžia, ir Teksaso valdžia skyrė geriausias pajėgas, kad sunaikintų gaują.

Vida Press

Į kovą su nusikaltėliais pakvietė išskirtinį žmogų – į atsargą išėjusį Teksaso reindžerį Franką Hamerį, galvų medžiotoją, kuris suėmė dešimtis nusikaltėlių ir pats nužudė apie 50 pažeidėjų.

167 kulkos iš pono Hamerio

F. Hameris su padėjėjais sekė nusikaltėlių pėdomis. Šie elgėsi kaip į kampą užspeisti žvėrys – 1934 m. balandžio 1 d. nušovė du kelių policininkus. Tada vadžia paskyrė atlygį už Bonnie ir Clyde‘o kūnus – po visko, kas įvyko, neketino gaudyti jų gyvų.

Vida Press

Paskutinė banditų auka buvo konsteblis Williamas Campbellas, kurį nužudė Oklahomos valstijoje.

F. Hameris tuo metu atidžiai tyrinėjo banditų dosjė ir parengė pasalą. Pasala Bonnie ir Clyde‘o laukė Luizianos valstijoje, Bienville kaimo kelyje. 1934 m. gegužės 23 d. F. Hamerio grupė, kurią sudarė šeši žmonės, ėmė šaudyti banditų „Ford“ markės automobilį. Į mašiną pataikė 167 kulkos, dauguma – į nusikaltėlius. Clyde‘o kūne suskaičiavo daugiau nei 50 kulkų, Bonnie kūne – apie 60.

Vida Press

Žuvus nusikaltėliams, iš to pradėjo daryti verslą – norint pamatyti nušautus banditus, reikėjo sumokėti po dolerį, norinčių atsirado nemažai. Asmeninius banditų daiktus paėmė F. Hamero grupės nariai, paskui jie pardavinėjo tuos daiktus aukcione. Pats F. Hameris pasiėmė nusikaltėlių ginklus ir žvejybos lynus, kurie padėdavo banditams pramisti sunkiausiomis dienomis.

Vida Press

Padorumo nepaisę nusikaltėliai

Bonnie ir Clyde‘o nepalaidojo šalia, kaip jie to norėjo, na bet jų kapai praktiškai iš karto tapo turistiniais objektais, kokie išliko iki šiol.

Bonnie ir Clyde‘as paskatino peržiūrėti JAV draudimų sistemą. Tuo metu gyvybės draudimas garantavo išmokas giminaičiams net ir tuo atveju, jei apsidraudusieji buvo nusikaltėliai ir buvo nužudyti policijos. Kai Parkerių ir Barrow šeimos gavo pinigus, sistemą skubiai pakeitė.
1934 m. už nusikaltėlių slapstymą buvo nuteisti 20 Bonnie ir Clyde‘o draugų ir artimųjų. Net nepilnametei Clyde‘o seseriai Mary skyrė simbolinę sulaikymo valandą.

Vida Press

Bonnie vyras R. Thorntonas, su kuriuo ji nespėjo oficialiai išsiskirti, išgirdęs apie žmonos mirtį, pareiškė: „Džiaugiuosi, kad jie taip pasilinksmino. Tai kur kas geriau, ne būti suimtam.“ Po trejų metų R. Thorntoną nušaus, kai jis bandys pabėgti iš kalėjimo.

Istorikai daug metų svarsto, kodėl iš daugybės Didžiosios depresijos epochos nusikaltėlių populiarumo sulaukė būtent Bonnie ir Clyde‘as? Dauguma mano, kad įtakos turėjo artistiška Bonnie prigimtis, spauda ir puritoniški Amerikos papročiai tuometiniu laikotarpiu.

Vida Press

Surežisuotos Bonnie nuotraukos, iš šiuolaikinės perspektyvos visiškai nekaltos, bet tuo metu atrodė nepadorios. Iššūkis visuomenei buvo ne tik Bonnie ir Clyde‘o nusikaltimai, bet ir jų nesantuokinis ryšys, kuris daugeliui amerikiečių, spaudos dėka, žadino slaptus troškimus.

Apie tai, kad už gražaus paveiksliuko buvo žmonių mirtys, kraujas ir purvas, publika nenorėjo galvoti. Nenori ir dabar.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis