Populiariausi straipsniai:
- Kristina Kaikarienė grožio stebuklais netiki
- Naujoji Victorios Beckham kolekcija nustebino gerbėjus
- Bičių produktai – ir vaistams, ir kūno priežiūrai
- 3 stilingos rudens naujovės (FOTO)
- Vištienos suktinukai su varškės sūriu, špinatais

Nors Trapanio provincijos mieste Marsaloje merginos laukė draugas Alessandro, meilės emigrante ji savęs nelaiko. Algė dažnai grįžta į Vilnių, bendrauja su tautiečiais, siūlo jiems nepaprastas atostogų idėjas.

Reikia turėti avantiūristės gyslelę, kad ryžtumeisi palikti komforto zoną – patogią kėdę, apie kokią svajoja ne vienas jaunas žmogus, dienas be nerimo garantuojančią algą...

Susiklosčius aplinkybėms, visi galime būti avantiūristai. Gal šiuo savo gyvenimo etapu taip nebedaryčiau. Turėjau darbą, socialinį statusą, bet pradėjau savęs klausti: kas man svarbu, ką mano asmenybei duoda kasdienė veikla? Finansinis stabilumas – puiku, bet kai dėl to nebejauti nerimo, imi svarstyti: kiek tau gyvenime reikia, ar aukotum savo gerovę dėl įdomios būties? Jei yra noro pabandyti, viskas išsisprendžia. Studijuodama teisę supratau, kad nesu tikra savo pasirinkimo teisingumu: per sausa, kartais neįdomu. Baigiau mokslus per krizę, kai visur buvo mažinami etatai, jaučiausi neramiai, nežinojau, ką veiksiu, o aplink visi kalbėjo, kad bet koks darbas yra laimė. Man sekėsi – dirbau Lietuvos ūkio ministerijoje, ES paramos koordinavimo departamente, vyriausiąja specialiste, kuravau turizmo projektus. Puikūs kolegos, puiki galimybė pažinti žmones, teigiama savijauta, tačiau netrukau suprasti, kad biurokratija, rutininis darbas – ne man. Per vienus metus staiga mirė ir mano močiutė, ir senelis. Tokiais atvejais turbūt labiau susimąstome, kas gyvenime yra svarbu. Gal dėl to, kad ilgai nebandžiau gyventi taip, kaip noriu, nutariau paieškoti savęs ir užsiimti tuo, kas man įdomu.

Vykote ne į tuščią vietą – Sicilijoje Jūsų laukė mylimas vyras.

Dvejus metus draugavome, važinėjome vienas pas kitą, susitikdavome vis kitoje vietoje. Nuolat šnekėdavomės apie tai, kaip toliau gyvensime, kur būsime. Nusprendžiau važiuoti į jo gimtinę va banque ir išbandyti įvairias veiklas, kad suprasčiau, ką norėčiau daryti. Taigi mano apsisprendimą gyventi Sicilijoje labiau lėmė vidinės priežastys, savęs paieškos, noras pakeisti vietą. Mūsų santykiai dar nebuvo tokio lygio, kad būčiau galėjusi jaustis rami, užtikrinta. Važiuodama žinojau: esu finansiškai savarankiška, pati galiu savimi pasirūpinti. Kartu norėjau pažiūrėti, kaip klostysis mūsų santykiai. O jie kaip tik tada ir išsiskleidė. Sicilijoje man prasidėjo atostogos. Ten prabangių vietų nėra, tačiau daug natūralios laukinės gamtos, puiki Viduržemio jūros pakrantė, turistai pasklinda po visą salą (ši šiek tiek mažesnė už Lietuvą), tad žmonių antplūdžio nejauti.

Įsikūriau Alessandro gimtinėje Marsaloje. Ji yra Trapanio provincijoje (vakarinėje Sicilijos dalyje). Šalia esanti Mozios sala buvo vienas finikiečių civilizacijos centrų. Ji labai mėgstama turistų, ypač italų ir britų. Čia rengtos archeologinės ekspedicijos finansuotos Marsaloje gyvenančios britų šeimos. Šį miestą garsina ir vietos vynas – marsala. Jį pasaulyje išpopuliarino irgi britai. Miesto traukos centras – Respublikos aikštė (it. Piazza della Repubblica): čia jauku pasivaikščioti, pasėdėti kavinėse. Įspūdį daro galvomis išpuošti Garibaldi vartai. Pro juos 1860 m. įžengė Giuseppe Garibaldi su savo vyrais ir pradėjo Burbonų valdžios Sicilijoje nuvertimo kampaniją. Tai buvo žingsnis Italijos suvienijimo link.

Man patinka Marsalos ramybė. Miestas yra prie lagūnos. Lungos sala (it. Isola Lunga) tarsi uždaro jūrą, ir susiformuoja lagūna. Vandens lygis čia žemas, yra druskos baseinų. Į salą galima nueiti pėsčiomis.

Foto: Vida Press

Ką veikia Jūsų draugas?

Alessandro darbas susijęs su vynu ir turizmu. Jį domina šio gėrimo skoninės ypatybės. Alessandro turi išlavintą skonį, o gal ir Dievo dovaną – jautrų, gerą gomurį. Labai pasitikiu jo gebėjimu derinti vyną ir maistą bei įvairius skonius apskritai.

Beje, Sicilijoje iš visų Italijos regionų vyno gaminama daugiausia, o Trapanio provincijoje – daugiausia Sicilijoje. Vien aplink Marsalą yra per 40 vietinių vyno gamintojų. Tik šiame mieste gaminama marsala. Vilniuje, parodoje „Vyno dienos“, su Alessandro pristatėme Intorci šeimos 1980 m. derliaus marsalą.

Pasidomėjau: Marsalos vardą miestui davė saracėnai. Marsa Allah, išvertus pažodžiui, – Alacho Uostas. Viduramžiais du šimtmečius Siciliją valdė arabai. Sakoma, kad šiame regione archajiškų tradicijų pėdsakų likę daugiau nei bet kurioje kitoje Italijos vietoje.

Sicilija buvo tautų katilas. Čia valdė skirtingų kultūrų visuomenės – finikiečiai, graikai, normanai, arabai, ispanai. Jei kalbėtume apie sostinę Palermą, vieni įspūdingiausių man – Karališkieji rūmai (it. Palazzo Reale), juos pastatė normanų kilmės karalius Rožeras II. Normanai atkariavo Siciliją nuo arabų. Matydami, kad arabų kultūra labiau išsivysčiusi, iš jų perėmė architektūros, higienos, medicinos žinias, drėkinimo sistemą. Karališkuosiuose rūmuose esančioje Palatino koplyčioje (it. Cappella Palatina) ryški arabiška ornamentika, ant vienos Palermo katedros kolonos net iškalta pirma Korano eilutė. Krikščionių katedra, bet pagerbtas ir arabų šventasis raštas. Tradicinis Trapanio provincijos patiekalas iki šiol yra kuskusas su žuvimis, o tai – tautinis Šiaurės Afrikos, Maroko patiekalas. Tokių intarpų Sicilijoje labai daug.

Šioje Italijos saloje siūlyčiau atostogauti lėtai – nuvykus į kokią nors vietą pabūti ten savaitę, pajusti jos dvasią, žmones, neskubant pavažinėti po apylinkę, paieškoti įdomių vietų.

Ar Jūsų draugo tėvai nespaudžia kurti šeimos? Kaip šiame krašte žvelgiama į merginą, kuri gyvena su vyru nesusituokusi?

Ne, spaudimo tikrai nejaučiame. Tai, kad Sicilijoje stiprus šeimos kultas, – tiesa. Poros draugauja ilgai – net po dvylika metų, tada susituokia. Kai kurių tėvai nepritaria tokiam gyvenimo būdui. Net prie trisdešimties metų priartėję įsimylėjėliai neretai slepia nuo gimdytojų, kad turi intymių santykių. Vaikinams leidžiama daugiau nei merginoms, tačiau Sicilijoje gausu maištingų, tvirto charakterio panelių. Man sicilietės atrodo labai savimi pasitikinčios, orios, santūresnės už lietuves. Apskritai pradėti bendrauti su itale yra sunkiau nei su mūsų tautiete. Italėms reikia įteikti dovanų, ilgą laiką kviesti į pasimatymus, pietų, vakarienės, tik tada jos nusprendžia, draugaus ar ne.

Foto: Žurnalas "Moteris" (A. Gintalaitės nuotr.)

Alessandro tėvai mane priėmė šiltai. Jie yra liberalūs, sūnui sako: „Tai tavo gyvenimas, tavo pasirinkimas. Jei esi laimingas, tai ir mes laimingi.“ Ilgiau draugaudama gali geriau pažinti žmogų, pamatyti įvairias jo puses. Alessandro tikino: „Iš pradžių norėjau tau parodyti blogąsias savo puses: jei imi – tai ne dalį, o visą paketą.“ Manau, jis teisus. Vienos savybės mums patinka, kitos – ne. Manydamas, kad blogąsias pakeisi, klysti. Aš šeimoje esu viena, o Alessandro, jam 34-eri, turi vyresnį brolį ir devyniais metais jaunesnę seserį.

Ar tikrai italai vyrai yra mamyčiukai, daug laiko skiria savo išvaizdai?

Gražiai atrodyti Sicilijoje būtina. Italai dėmesio išvaizdai skiria daugiau nei mes. Tai ateina iš šeimos: mama vaikams nuo mažens ieško gražių brangių drabužėlių, derina juos, svarsto – tinka ar ne. Ruošdamiesi į vestuves ar gimtadienius, siciliečiai būtinai nusiperka naujus drabužius – nuo... iki. Čia juntamas aprangos ir namų estetikos kultas. Kai kurie namai atrodo apšiurę, tačiau viduje – ideali švara. Jei neturi laiko tvarkytis, jie pasisamdo namų šeimininkę. Ši privalo išblizginti namus iki spindesio.

Ko, palyginti su italais, trūksta mūsų vyrams?

Lietuviams galbūt stinga draugiškumo, atvirumo, gebėjimo atsipalaiduoti, nors apie jaunesnės kartos vyrus to nepasakyčiau. Draugystė Italijoje vertinama labiau nei Lietuvoje. Ir laiko draugams skiriama gerokai daugiau. Ten visai priimtina užsukti į svečius iš anksto neperspėjus. Sicilijoje mažiau karjerizmo. Mes esame labai išalkę visko. Italai mažiau kovoja, yra pasyvesni ir naujiems dalykams. Pietiečius gyventi atsipalaidavus verčia ir gamtinės sąlygos.

Sicilijoje, kaip ir Ispanijoje, yra siesta?

Ką gali nuveikti, kai vidurdienį svilina karštis? Esi priverstas turėti siestą. Tryliktą valandą tėvai pasiima vaikus iš mokyklos, pietauja – paprastai namuose. Į restoranus eina savaitgaliais. Biurai, parduotuvės, kavinės iki šešioliktos valandos nedirba. Vakarieniaujama 20 valandą.

Kaip pakeliate Sicilijoje vasaros karščius?

Man patinka karštis. Reikia išmokti gyventi vietos ritmu. Vidurdienį po miestą nevaikštai, reikalų netvarkai – būni namuose. Planuojiesi gyvenimą kitaip. Negali valgyti bet kokiu laiku. Kavinės, parduotuvės per siestą nedirba. Restoranai duris atveria tik 19 valandą.

Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

Ką Marsaloje veikiate?

Turiu įvairios veiklos, visokių idėjų. Siūlau lietuviams įdomias atostogas. Savo interneto svetainėje (atostogauk.sicilija) rašau apie ypatingas Sicilijos vietas. Turiu pažįstamų, kurie dirba turizmo srityje, nuomoja savo namus. Esu sukaupusi nemažai informacijos, tad galiu pasidalyti ja su žmonėms, pasiūlyti jiems įdomiai praleisti atostogas, kad būtų patenkinti ir laimingi.

Padedate žmonėms apsigyventi. Žydintis butas, butas su privačiu takeliu iki jūros, pastogė virš jūros, artisto būstas, jachta...

Siūlau tai, kas man pačiai patinka. Vertinu estetiką: namų, aplinkos. Nejaukiame viešbutyje iškart susinervinu. Atostogos jachtoje – pačios romantiškiausios, jos suteikia visiškos laisvės pojūtį. Kapitonas maršruto nenurodys – atsidursi ten, kur lems vėjo kryptis. Gali nuplaukti, tarkim, iki Pantelerijos (Pantelleria) – salos, esančios tarp Sicilijos ir Afrikos, kur auginamos ypač saldžios vynuogės. Jos nuskinamos ir paliekamos džiūti saulėje, o tada iš jų daromas desertinis vynas (it. passito). Viduryje šios salos yra ežeras, vadinamas Veneros veidrodžiu. Fantastiška vieta – nepažinta, laukinė. Atostogos basomis ir su maudymosi kostiumėliu. Visiška laisvė! Galimybė geriau pažinti save, jūrą, vėją...

Laukinių neturistinių salų aplink Siciliją yra ne viena, tiesa? Nebent patys italai mėgsta ten atostogauti.

Vakarų Sicilijoje yra Egadų salynas. Didžiausioji Favinjana (it. Favignana, drugelio formos sala) garsėja žydromis įlankomis, uolėtomis pakrantėmis. Cala Rossa – gražiausia įlanka. Primena milžinišką baseiną, apsuptą uolų ir laukinės gamtos. Daug italų ten atostogauja, vasarą – sausakimša. Net patys trapaniečiai bėga ten gelbėdamiesi nuo karščio.

Ar yra ekstremalų, kurie nori atostogauti šalia vis dar veikiančio Etnos ugnikalnio?

Etna verda rytinėje Sicilijos dalyje, netoli Katanijos miesto. Dabar tai nėra ekstremalu – vulkanas miega, tačiau ekstremalu jau vien tai, kad saloje yra ugnikalnis. Siciliečiai taip nuoširdžiai mėgaujasi gyvenimu, matyt, todėl, kad žino – laikrodis su užtaisu tiksi, egzistencija čia gali bet kada pasibaigti. Jie puikiai suvokia posakį „Carpe diem!“ („Išnaudok dieną!“).

Vokiečių poetas J. W. Goethe rašė: „Jei nepamatysi Sicilijos, nesuprasi Italijos.“ Kodėl šiai valstybei sunkiai sekasi egzistuoti? Taip yra dėl susiskirstymo šeimomis. Čia nėra bendrai mąstančios visuomenės. Yra šeimos, giminės, grupės, ir kiekviena kovoja už savo interesus. Kai šeima pradeda koncentruotis į savo poreikius, atsiranda korupcija.

Sicilija – autonominis regionas, ji turi savo parlamentą. Juokaujama, kad pietinėje Italijoje vyrauja mačizmas, tvirto vyro kultas, tačiau Sicilijos prezidentas – homoseksualas. Vienas garsios drabužių firmos „Dolce & Gabbana“ įkūrėjų Domenico Dolce yra gimęs netoli Palermo, turi Sicilijoje savo namus ir atvirai pripažįsta esąs gėjus. Beje, paskutinės šių dizainerių kolekcijos įkvėptos Sicilijos. Jie net modelius vyrus renkasi salos gatvėse. Viena fotosesija surengta Eričėje (it. Erice). Tai ant kalno 750 m aukštyje stūksantis viduramžius menantis miestelis su normanų stiliaus bažnyčiomis, vienuolynais, akmenimis grįstomis gatvelėmis. Čia kadaise buvo Veneros kulto vieta. Kylant iš Trapanio į Eričę funikulieriumi atsiveria nuostabūs žaliuojančių alyvmedžių sodai, vynuogynų laukai, baltuojančios marmuro kasyklos.


Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

Ar Sicilija yra jauki ir rami vieta gyventi, ilsėtis?

Ilsėtis – tikrai taip. Jos skleidžiama energija atitraukia nuo kasdienybės, padeda atsipalaiduoti ir įvertinti paprastus dalykus: gamtą, saulę, skanų maistą, draugystę, meilę. Manau, Sicilija daug dirbantiems, nuo įtampos norintiems pabėgti žmonėms galėtų būti puikus terapijos būdas. Jei reiktų apibūdinti šią salą dviem žodžiais, vienas jų tikrai nebūtų „ramybė“. Siciliečiams būdingas dvilypumas, jie turi vidinės ugnies, nors išoriškai atrodo kitaip. Pati Sicilija – tarsi snaudžiančios ugnies žemė. Ten jaučiu daug įvairių emocijų. Ir pati gamta nėra rami – saulės išdeginta, alsuojanti troškuliu. Namai ne itališki – labiau afrikietiško stiliaus, kampuoti, paprasti, ne itin gražūs. Netikėtai atrandi kitokį grožį. Tai jaudina. Palerme yra ir netvarkos, ir apgriuvusių statinių, bet jauti autentiškumą. Čia niekas neišblizginta, žmonės tokie, kokie yra, jie nesistengia prieš tave pasitempti, atviriau reiškia emocijas, linkę bendrauti, būti kartu, todėl Sicilijoje sunku pasijusti vienišam.

Čia yra gera auginti vaikus, nes padeda visa šeima. Trys vaisių ir daržovių derliai, visada šviežias maistas, daug įvairių šviežių žuvų. Gera vieta tiems, kurie žino, ko nori iš gyvenimo, moka susikurti savo erdvę.

Ar jau įsišaknijote Sicilijoje?

Aš labai myliu Lietuvą. Nesu ekonominė emigrantė. Iš dalies galbūt – meilės emigrantė, nors šio termino nemėgstu. Man Lietuvoje yra gera, joje daug galimybių. Daugiau negu užsienyje.

Pasilikote Vilniuje, o Jūsų draugas išvyko. Ar galite vienas be kito išbūti kiek nors laiko?

Galime. Mes nemažai bendravome per atstumą. Labai myliu savo mamą, jos pasiilgstu, pasikalbame telefonu, jaučiu, kad viskas gerai, tad man ramu. Panašiai yra ir su Alessandro – savaitė kita skyrium nieko nekeičia.

Ar pragyvenate iš dabartinės savo veiklos?

Pragyvenu. Mano poreikiai nėra dideli. Turi nuspręsti: ar arsi it juodas jautis, kad užsiaugintum banke sąskaitą, ar gyvensi kukliau, bet atostogaudama. Jei tiki tuo, ką darai, ateitis bus gera ir šviesi. Smagu pasiūlyti žmonėms gerų dalykų, malonių pojūčių... Nesu gidė, bet man labai įdomu, kai paprašo sudaryti kelionių maršrutą, paieškoti įdomių vietų, veiklos, ko nors kitokio... Kas tikra ir originalu. Mano kriterijus: man pačiai turi būti įdomu.

Portreto štrichai

Horoskopas. „Esu Vandenis, gimiau 1986 m. vasario 2 d. Vilniuje.“
Pomėgiai. „Mėgstu fotografuoti. Įdomu gaudyti akimirkas, spalvas, mažmožius. Kai kurias nuotraukas publikuoju savo tinklaraštyje.“
„Vertinu draugystę, paprastus dalykus. Gyvendama Sicilijoje supratau, kaip pasiilgstu savo šeimos ir senų bičiulių. Turiu mokyklos laikų draugių. Nors matomės retokai, kai susitinkame, atrodo, kad nė nebuvome išsiskyrusios, niekas nepasikeitė.“
Skaudžiausi patyrimai. „Sukrėtė močiutės, senelio mirtis. Mano tėvai išsiskyrę, tėtis gyvena Kijeve. Nebežinau, kiek metų jo nemačiau. Tai – skaudžiausia. Skyrybos nėra blogai, jei žmonės supranta, kad nėra vienas kitam skirti, jei sugeba ir toliau bendrauti su vaikais.“
„Nemėgstu kiaulienos ir pasipūtusių, per daug susireikšminusių žmonių.“
Credo. „Ir vis tiek viskas bus gerai.“ Šis posakis, jei dėl ko nors jaudinuosi ar nerimauju, padeda nusiraminti.“
Meilė. „Tai buvimas su kitu savimi ir priėmimas kito – tokio, koks jis yra. Tai sugebėjimas būti laimingam. Meilė ateina iš kito žmogaus, bet turi būti pasiruošęs ją priimti. Gali sutikti vyrą netinkamu metu, tada, kai pati nežinai, ko nori, ieškai. Ir meilės stebuklas neįvyks...“
Tabu. „Svarbiausia yra neišduoti savęs. Blogai jaučiuosi, kai kitų veikiama padarau tai, kas prieštarauja mano įsitikinimams. Mano laisvės yra tiek, kiek nepažeidžiu kitų laisvės.“
Stalo knyga. „Skaitau labai gražų kūrinį apie meilę – Michailo Šiškino „Laiškų knygą“.

Skaitykite Moteris.lt naujienas ir savo išmaniajame telefone. Parsisiųsti programėles: „iPhone“; „Android“. Sekite mūsų naujienas ir Facebooke!