Pokyčiai po lyties keitimo operacijos žmogų sužlugdė

Jis visą gyvenimą jautėsi įkalintas moteriškame kūne ir svajojo apie virsmą vyru. Tačiau išsvajotos laimės jam tai nesuteikė...

Vieną pirmadienį, 15 val. 30 min. jis išėjo. Visam laikui. Rinktis eutanaziją jis, gimęs merginos kūne, nutarė po lyties keitimo operacijos. Likus suskaičiuotoms valandoms iki savo mirties, Nathanas ryžosi portalui „Het Laatste Nieuws“ papasakoti savo drastiško žingsnio priežastis (foto ir video - čia).

Nathanas Verhelstas prieš 44 metus gimė Hamė mieste, esančiame vakarinėje Belgijos dalyje. Gimusią dukrą tėvai pavadino Nancy. Šeimoje, auginusioje 3 sūnus, tai buvo pirmoji ir vienintelė mergaitė. „Deja, buvau mergaitė, kurios niekas nenorėjo, - atsivėrė Nathanas „Het Laatste Nieuws“ žurnalistui likus 24 valandoms iki savo mirties. - Kai mano broliai buvo lepinami ir myluojami, aš kiūtodavau savo priebėgoje virš garažo, kur man buvo įrengtas kambarėlis.“

„Jei tu būtum gimusi berniuku...“ - vienintelei dukrai kartodavo mama.

Pasak Nathano, šeima jį toleravo ir nieko daugiau. Mažoji mergaitė nepatyrė nei meilės, nei švelnumo.

Suaugęs Nathanas suvokė, kad jis jaučiasi kur kas geriau būdamas vaikino kūne. „Paslapčiomis skusdavausi, vaikščiodavau užsitempęs džinsus ir įsimylėdavau merginas“, - mena vyras.

Nuo to laiko idėja pasikeisti lytį tapo didžiausia Nathano svajone. Kelionė į jos įgyvendinimą buvo ilga. Pati lyties keitimo operacija vyko trimis etapais. Pirmiausia, 2009 m., kai Nathanui buvo 40 metų, jam buvo atliktas hormoninis gydymas. Vėliau buvo amputuota krūtinė ir, galiausiai, 2012 m. Nathanui buvo pakeisti lyties organai – vietoj moteriškų atsirado vyriški.

Tačiau ilgai laukto džiaugsmo nebuvo. „Aš norėjau švęsti gyvenimo pergalę, - pasakoja galiausiai vyru tapęs belgas, - bet pažvelgiau į save veidrodyje ir pasibaisėjau savimi. Mano naujoji krūtinė neatrodė taip, kaip aš ją buvau įsivaizdavęs - ji atrodė lyg neišsivysčiusio berniuko. O mano penis nenorėjo prigyti – plika akimi mačiau simptomus, jog mano organizmas atmeta jį kaip svetimkūnį. Nenorėjau būti berniuku vyro kūne, bet dar labiau nenorėjau būti monstru.“

Nathanas pasirinko eutanaziją. Jam pageidaujant jo išlydėti susirinko visas būrys draugų. Žinutę apie savanorišką pasitraukimą iš gyvenimo Nathanas nusiuntė ir savo šeimai.

„Gyvenime patyriau laimingų akimirkų, tačiau svarstyklės pakrypo į blogąją pusę“, - atsisveikindamas pasakė Nathanas.

Shutterstock nuotr.
Eutanazijai vadovavęs gydytojas Wimas Distelmans'as pranešė, kad procedūra buvo įvykdyta laikantis visų Nathano prašymų. „Jis mirė ramybėje ir nekentėdamas“, - sakė gydytojas.

Siekiant gauti leidimą eutanazijai, kuri Belgijoje įteisinta įstatymais dar 2002 metais, asmuo turi pateikti rimtą ir nepagydomą priežastį, kuri jam kelia fizinių ar psichinių kančių, paaiškino Nacionalinės eutanazijos komisijos narė Jacqueline Herremans.

„Nathano atveju vienas gydytojas tyrė, ar negalavimo priežastys tikrai nepagydomos. Kitas gydytojas, psichiatras, nagrinėjo psichologinę šio atvejo pusę – siekiant įsitikinti, ar Nathano nekankino, tarkime, depresija,“ - pridūrė J. Herremans TV kanalui RTL.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis