Kad valgant džiaugtųsi ne tik liežuvis, bet ir visas kūnas, švedų žurnalistės Lina Nertby Aurell ir Mia Clase, konsultuojamos garsaus mitybos specialisto, profesoriaus Stigo Bengmarko, ir pasitelkusios nepamirštamą humoro jausmą parašė knygą „Food Pharmacy/ Maisto farmacija“ apie žarnyno mikroflorą, gerąsias bakterijas ir uždegimus slopinantį maistą.

Nors jau seniai žinoma, kad mūsų kūne gyvena trilijonai bakterijų, bet tik visai neseniai mokslininkai įžvelgė gausios ir sveikos žarnyno mikrofloros svarbą. Knyga, kuria susidomėjo daugybė žmonių įvairiose pasaulio šalyje dabar pasirodė ir lietuviškai (išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla). Kviečiame skaityti knygos ištrauką.

GEROJI IR BLOGOJI ŽINIOS

Prieš pradėdamas tyrinėti žarnyno florą profesorius Stigas Bengmarkas buvo gabus chirurgas, vienas vadinamosios ekstensyviosios abdominalinės chirurgijos pradininkų. Kalbame ne apie kokias nors nedideles ar nesudėtingas operacijas – jam dažnai tekdavo šalinti visą kasą ar net didžiąją kepenų dalį. Deja, ne visada pavykdavo taip, kaip Stigas norėjo. Tikriau pasakius – operacijos pasisekdavo, bet vėliau pacientams prasidėdavo sunkios infekcijos, kėlusios Stigui didžiulį nerimą.

Vieną dieną šeštajame dešimtmetyje jam staiga atsivėrė visiškai naujas vaizdas. Jis paprašė jauno gydytojo pastudijuoti paskutines sudėtingas kepenų operacijas, iš viso aštuoniasdešimt vieną. Jaunasis gydytojas neįspėjęs pasibeldė į duris ir pareiškė turįs vieną gerą žinią ir vieną blogą. Stigas mostelėjo jam užeiti į kabinetą ir pasiūlė pradėti nuo blogosios. Gniaužydamas kepuraitę jaunasis gydytojas papasakojo, kad antibiotikai, kuriuos pagal to meto praktiką skirdavo savaitę po operacijos, trečdaliu atvejų buvo pamiršti.

Stigas įtūžo. Kaip apskritai įmanoma, kad šitaip nutiktų pačioje pagrindinėje Švedijos universitetinėje ligoninėje? Bet tada jaunasis gydytojas nušvito.

– Tačiau, Stigai, – tarė jis, – turiu ir gerą naujieną! Uždegimą nustatėme tik tiems pacientams, kurie antibiotikų gavo. Tie, kuriems antibiotikų neleido, uždegimo išvengė.

Štai tada Stigui ir gimė mintis. O gal antibiotikai susilpnino imuninę sistemą? Po kelerių metų norvegų imunologas profesorius Peras Brandtzaegas paskelbė mokslinį darbą, patvirtinantį, kad maždaug 80 procentų imuniteto glūdi žarnyne, ir tai įkvėpė Stigą entuziastingai ieškoti metodų, kaip atgaivinti pažeistą žarnyno mikroflorą.

ŽARNYNO MIKROFLORA YRA ALFA IR OMEGA

Neužbėgant įvykiams už akių, galima pradėti nuo teiginio, kad gerai funkcionuojanti žarnyno mikroflora yra labai svarbi, siekiant išvengti uždegimo ir chroniškų ligų. Paprastai tariant, žarnyno mikroflora – tai žarnyne natūraliai esančios bakterijos ir mikroorganizmai. Suaugusio žmogaus organizme esama nuo pusantro iki dviejų kilogramų bakterijų. Žarnyną sudaro galinga ekosistema su keliais šimtais rūšių gerųjų ir blogųjų bakterijų, ir jų skaičius mažiausiai dešimt kartų viršija mūsų nuosavų ląstelių skaičių – jų yra koks šimtas trilijonų. Šitaip žiūrint, mes labiau bakterinės nei žmogiškos būtybės.

Žarnyne sutelkta didžioji dalis mūsų imuninės apsaugos (dar vadinamos imunine sistema), kuri yra be galo įspūdingas mechanizmas, pagrįstas glaudžiu imuninių ląstelių, esančių žarnyno sienelėje, ir visos armijos gerųjų žarnyno bakterijų bendradarbiavimu. Kad įveiktume uždegimą, reikia, kad prie imuninių ląstelių receptorių prikibtų gerosios žarnyno bakterijos. Prie receptorių prikibus blogosioms bakterijoms, kyla uždegimas, o atsparumas infekcijai mąžta.

Nors žarnyno būklė labiausiai lemia mūsų savijautą, ji vis dar tebėra mažiausiai tyrinėta mūsų kūno sritis. Tai stebina, turint omenyje, kad 70–80 procentų mūsų imuninės sistemos glūdi būtent čia.

Pastaraisiais metais susidomėjimas žarnynu bei žarnyno mikroflora labai smarkiai išaugo. Tyrimai rodo, kad bakterijos storojoje žarnoje gali ne tik sietis su įvairiomis ligomis bei tokiais sveikatos pakitimais kaip diabetas, alergija, astma, išsėtinė sklerozė, autizmas, širdies ligos, tam tikros vėžio formos, bet ir komunikuoti su smegenimis ir valdyti mūsų kūno svorį, asmenybės ypatumus, net elgesį. Esama kur kas daugiau sąsajų tarp žarnyno ir smegenų, nei anksčiau manyta, o kai kurie mokslininkai žarnyną net ėmė vadinti „mūsų antrosiomis smegenimis“.

Mus tukina ne tik per mažas fizinis aktyvumas ir pernelyg gausus maistas – tyrimai rodo, kad antsvoriui ne mažiau reikšmės turi prasta žarnyno mikroflora ir uždegimas. Esama tyrinėjimų, įrodančių, kad žarnyno bakterijos gali valdyti alkio jausmą ir priversti mus norėti tam tikrų dalykų, sustiprinančių žarnyne būtent jų rūšį. Yra atliktos studijos su lieknais žmonėmis, kurie, perėmę iš antsvorį turinčio donoro bakterijų florą, taip pat įgijo antsvorio, o tai rodo, kad bakterijos gali lemti nutukimą, jei smegenys „apgaunamos“, kad esame išalkę.

Kitas, mūsų nuomone, labai įdomus dalykas – sąsaja tarp žarnyno mikrofloros ir depresijos.

Kenčiant nuo chroniško uždegimo, kyla didesnė rizika susirgti klinikine depresija. Spėjame, niekam nepavyktų paneigti, kad maža biologiškai aktyvios medžiagos serotonino koncentracija yra susijusi su depresija ir liūdesiu? Šiandien serotoniną skatinančių preparatų išrašoma siaubingai daug – vien Švedijoje jį kasdien vartoja apie 600 000 asmenų (maždaug 7 procentai gyventojų), be to, vis dažniau jo skiriama jauniems žmonėms ir paaugliams.

Žinoma, krūptelėjome išgirdusios, kad smegenyse serotonino esama tik nuo penkių iki dešimties procentų. O kur slypi likę 95 procentai? Atsakymas: žarnyne. Beje, žarnyne susidaro ne tik serotonino hormonas – žarnyno flora iš tiesų yra pagrindinis veiksnys, dėl kurio susidaro visi kūno hormonai ir organizmas aprūpinamas svarbiomis hormonų substancijomis.

Galėtume tęsti amžinybę, tačiau juk privalu kur nors sustoti. Nuo tokios informacijos sukasi galva, ir nė kiek ne geriau sužinojus, kad dar visai neseniai medicinos ar maisto mokslo studentams buvo aiškinama, jog bakterijos kūne jokios svarbesnės funkcijos neatlieka. Šiandien ši sritis intensyviai tyrinėjama, o naujos mokslo studijos nuolat įrodo, kokia nepaprastai svarbi žarnyno flora yra tiek mūsų fizinei, tiek psichinei sveikatai.

JŪSŲ ŽARNYNE VYKSTA KARAS

Beveik prieš šimtą metų danų mokslininkas Christianas Gramas nustatė, kad kai kurių bakterijų ląstelių sienelės nusidažo, o kai kurių – ne. Nusidažančios bakterijos nuo tada vadinamos gram-teigiamomis (gram +), o nenusidažančios – gram-neigiamomis (gram –). Supaprastinus galima pasakyti, kad gram-teigiamos bakterijos saugo nuo ligų. O gram-neigiamos yra piktavalės kenkėjos, kurios, be kita ko, gamina nuodą endotoksiną, sukeliantį ūmius uždegimus ir ligas.

Kadangi beveik visos gram-teigiamos bakterijos yra naudingos, o dauguma gram-neigiamų – žalingos, tai nuo šiol pavadinimus kiek supaprastinsime ir pavadinsime gram-teigiamas bakterijas gerosiomis, o gram-neigiamas – blogosiomis.

Normaliai gyvendami savo žarnyne turime maždaug 100 trilijonų (1000 įvairių rūšių) gerųjų bakterijų, kurios be paliovos triūsia mūsų naudai. Idealiajame pasaulyje turėtų rastis maždaug viena blogoji bakterija milijonui gerųjų, tačiau dėl šiandieninių mitybos įpročių mes labai toli nuo tokio idealo. Būtų galima sakyti, kad mūsų žarnyne vyksta nuolatinis karas, toks, kaip tarp „Žvaigždžių karų“ herojų – gerojo Luko Skaivokerio ir blogojo Darto Veiderio.

Savo gerosiomis bakterijomis – Luku Skaivokeriu – galime pasitikėti: jos pasiruošusios kovoti už mūsų sveikatą tol, kol jas reikiamai aprūpiname. Valgant šviežias daržoves, jos sparčiai dauginsis, kol pagaliau armija taps tokia didelė ir stipri, kad nesunkiai galės įveikti blogąsias bakterijas – Dartą Veiderį – ir nuslopinti uždegimą.

Bėda tiktai ta, kad daugumos mūsų šiandieną vartojamas maistas veikiau stiprina Dartą Veiderį, o ne Luką Skaivokerį, o kada gerosioms bakterijoms nepakanka resursų, jos žūva. Jeigu be perstojo šlamščiate traškučius ir skrudintas bulvytes, maitinate blogąsias, Dartą Veiderį. Šios nušluoja viską, kas pasitaiko jų kelyje, visas gerąsias, ir žarnyno flora praranda pusiausvyrą, imuninė sistema nusilpsta ir prasideda uždegimas.

Bet mąstykime pozityviai. Gerųjų bakterijų privalumas, kad jos, būdamos palankioje terpėje, turi galimybę mus apginti nuo uždegimų ir ligas sukeliančių bakterijų. Jeigu tik suteiksime joms pakankamai reikalingo maisto (augalinių skaidulų, antioksidantų, mineralų ir gerųjų riebalų), jos greitai augs, stiprės ir dauginsis.

Gerosios bakterijos ne tik nugali blogąsias, bet turi ir daugiau svarbių užduočių. Jos sutankina žarnyno sieneles ir stebi, kad į kraujotakos sistemą ir visą organizmą neprasisunktų nuodai ar šiukšlės.

Įsivaizduokite, jog žarnynas vingiuoja kūne tarsi kokie vandens kalneliai pramogų parke ir kad Luko armija susirenka visus antioksidantus, vitaminus, amino rūgštis ir mineralus, kuriuos gaunate su maistu, o paskui šį gėrį siunčia tolyn į kūną. Kadangi vandens kalneliai yra uždara sistema, tai, ko jūsų Lukui nereikia – išmatos, nuodai ir žuvusios bakterijos, – gali paprasčiausiai pasišalinti iš kūno.

LUKO SKAIVOKERIO LAPINIŲ KOPŪSTŲ TRAŠKUČIAI

(1 skarda)

Foto: Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos nuotr.

Idealiajame pasaulyje visada gamintumėme savą sezamų pieną ir naminį riešutų sviestą, tačiau įprastą dieną, vaikams važinė­jantis riedlente po valgomąjį, viso to nelabai galime, tad renkamės paprasčiausią būdą – einame į parduotuvę. Tačiau prie šio paprasčiausio būdo lapinių kopūstų traškučiai nepriklauso. Juos su džiaugsmu gaminamės nuo pat pradžių ir bent kartą per savaitę. Tai labai nesudėtinga ir nepaprastai gardu.

250 g lapinių kopūstų
2 valgomieji šaukštai alyvuogių aliejaus
Keli žiupsneliai jūros druskos

Įkaitinkite orkaitę daugiausia iki 80 °C. Kruopščiai nuplaukite kopūstlapius ir nusausinkite rankšluosčiu. Suplėšy­kite vidutiniais, maždaug lego figūrė­lės dydžio gabaliukais. 1–2 minutes maišykite juos dubenėlyje su alyvuogių aliejumi ir jūros druska. Paskleiskite ant skardos ir įdėję į orkaitę palikite maždaug 40 minučių. Galite palikti orkaitės dureles praviras. Išimkite, kai traškučiai bus pakankamai traškūs.

***

Ištrauka iš knygos „Food Pharmacy/ Maisto farmacija.