„Gali būti, kad susidūrėte su žemės laukų poveikiu“, – teigia fizinių mokslų daktaras Rimantas Petrošius. Gamtos tyrimų centro Branduolinės geofizikos ir radioekologijos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas jau tris dešimtmečius domisi paslaptingais žemės laukais ir jų poveikiu žmogaus organizmui. Jo straipsniai yra paskelbti mokslinėje spaudoje. Stipriomis bioenergetinėmis savybėmis pasižyminčių Raigardo slėnio ir Velnio duobės tyrimai plačiai nušviesti populiariojoje žiniasklaidoje.
„Žmogus – jautriausias Žemės laukų matavimo instrumentas – gali intuityviai nustatyti neigiamas, geopatogenines žemės vietas, – pastebi mokslininkas, tačiau nepataria pradėti eksperimentų savarankiškai, nepasiruošus. – Tiksliausiai geopatogenines zonas nustato jautrūs žmonės, bet tokios praktikos gali labai išsekinti jų organizmą“, – perspėja Rimantas Petrošius.
Pastaruoju metu vis labiau aktualūs tampa dirbtinės kilmės elektromagnetinių laukų tyrimai. Technologinis progresas į kasdienybę atneša naują, žmogaus sukurtą elektromagnetinę aplinką, kuri ilgainiui gali būti pražūtinga.
Kalbėdamas apie žemės laukus dažnai naudojate paslaptingas sąvokas: „radiostezija“, „geopatologija“. Koks ryšys egzistuoja tarp Žemės subtiliųjų laukų ir žmogaus? Kaip Žemės laukai gali veikti žmogų?
Apie mįslingą žemės spinduliavimą žmonės žinojo jau nuo gilios senovės, ne vieną tūkstantmetį. Jie pastebėjo, kad gamtoje yra zonos, kuriose pabuvus pablogėja savijauta ar netgi susergama. Kitose vietose pasijuntama geriau, dingsta daugelį metų kamavę skausmai. Tokias ypatingas vietas jaučia ne tik žmonės, bet ir gyvūnai bei augalai.
Žemė – tarsi gyvas organizmas, išraizgytas įvairiausių energetinių kanalų, ir kaip ir žmogus turi tokius pat akupunktūrinius taškus. Tam tikros zonos spinduliuoja didelį kiekį teigiamos energijos: jose gamta sukaupė ypatingą natūralių jėgų potencialą. Tokiose vietose nuo seno buvo statomos bažnyčios, cerkvės, vienuolynai, gydyklos. Naudodamiesi savo jautrumu, virgulių pagalba žmonės rasdavo požemines vandens gyslas, ieškodavo metalų rūdų ir kitų naudingų iškasenų.
Tačiau šių dienų žmogus dažniausiai ranka numoja į daugelį seniau paisytų dalykų.
Daugelis gali jausti vadinamąsias vandens gyslas, tik to nežino. Tuo ne kartą įsitikinau ieškodamas vietų šuliniams ir tvenkiniams iškasti.
Kaip pasireiškia neigiamų vietų įtaka sveikatai, nuotaikai?
Pateiksiu tik vieną pavyzdį. Tarkime, žmogus pasistatė namą atsižvelgdamas į visas ekologiškos statybos taisykles. Tačiau visos jo pastangos nueis perniek, jei naujajame name jisai miegos netinkamoje vietoje. Pasekmės išryškėja vėliau – pradeda varginti neramus, sunkus miegas, dažni migrenos priepuoliai, gali išsivystyti onkologiniai susirgimai. Miegant netinkamoje vietoje gali apnikti ir suicidinės mintys.
Beje, būtent vietos parinkimas lovai yra labai svarbus. Dirbdamas žmogus mobilizuoja savo organizmą, o miegodamas – visiškai atsipalaiduoja ir yra lengviau paveikiamas, pažeidžiamas.
Ar gali būti vieni žmonės jautresni Žemės laukų poveikiui negu kiti? Galbūt tie, kurie laukų nejaučia, nesusidurs ir su neigiamu jų poveikiu?
Žmonių jautrumas laukams iš tiesų yra labai nevienodas. Nemažai žmonių netiki laukų poveikiu, jų nejaučia ir mano, kad jokios neigiamos zonos jiems nepakenks. Iš vienos pusės, tai galbūt ir gerai, nes žmonės nebijo, negalvoja apie tai, jog kažkokia vieta gali būti bloga ir nepatiria streso. O tai irgi – labai svarbu.
Tačiau ir tokie žmonės ilgą laiką būdami neigiamose zonose anksčiau ar vėliau susiduria su sveikatos sutrikimais: širdies ir kraujagyslių, nervų sistemos ligomis, onkologiniais susirgimais. Jie nepripažins neigiamų zonų poveikio, o susirgimų priežastis aiškins genetiniu paveldėjimu, užteršta aplinka ir panašiai. Be abejo, šie faktoriai taip pat yra svarbūs.
Austrų tyrėja K. Bachler savo knygose aprašė kelis tūkstančius atvejų, kurie buvo griežtai suregistruoti ir patvirtinti gydytojų. Jos tyrimai įrodė geopatogeninių zonų įtaką žmogaus sveikatai.
Įdomu, jog žmones iškėlus iš patogeninių zonų, jų sveikata ženkliai pagerėdavo. Kartais pakakdavo tik pakeisti lovos vietą.
Tarkime, žmogus pasistatė namą atsižvelgdamas į visas ekologiškos statybos taisykles. Tačiau visos jo pastangos nueis perniek, jei naujajame name jisai miegos netinkamoje vietoje.
Kaip nustatomos vadinamos neigiamos žemės zonos?
Pats seniausias ir paprasčiausias pasaulinėje praktikoje seniai žinomas empirinis metodas vadinamas radiostezija arba biolokacija. Jis pagrįstas dideliu žmogaus organizmo jautrumu įvairiems net ir itin silpniems gamtiniams-fiziniams laukų pokyčiams. Geopatogeninės zonos nustatomos pagal virgulių ar metalinių rėmelių atsilenkimą arba pasisukimą einant per anomalias žemės vietas. Taip pat jos fiksuojamos ir specialiais prietaisais, matuojančiais žemės paviršiuje esančius fizinius laukus ir spinduliavimus, radijo bangas.
Aš remiuosi savo moksline patirtimi ir daugiausia dėmesio skiriu mokslinių tyrimų metodams, papildydamas juos intuityviais stebėjimais. Naudoju ir radiostezinį metodą – dirbu su virgule. Jis leidžia greitai intuityviai pajusti anomalias vietas, kurias po to detaliau tyrinėju su prietaisais.
„Blogosios“ žemės vietos – geopatogeninės zonos formuojasi tose vietose, kuriose yra požeminių vandens srautų persikirtimai, viršutinių ir giluminių žemės plutos sluoksnių geologiniai lūžiai ir globalių energinių Hartmano bei Kari tinklų mazgų sankirtos, jų dariniai.
Domėtis tuo, kas iš pirmo žvilgsnio yra sunkai paaiškinama, paskatina netikėti įvykiai, sukrėtimai. Kartais – tiesiog smalsumas. Kada ir kaip Jūs pajutote, kad jūsų domėjimosi sritis peržengia tradicinio mokslo sampratas?
Rašydamas disertacinį darbą radioizotopų tyrimo srityje susidūriau su sunkiai išmatuojamais reiškiniais, reikalaujančiais ne tik proto pastangų, bet ir intuicijos. Skaičiau ir sukaupiau daug literatūros iš radiostezijos, energetikos sričių, susipažinau su mokslininkais, tyrinėjančiais žemės laukų poveikį aplinkai. Dalyvavavau moksliniuose seminaruose, konferencijose, vėliau pradėjau ir pats juos organizuoti. Daugelį metų esu Baltijos šalių radiostezijos asociacijos, vienijančios per kelias dešimtis Baltijos šalių mokslininkų, narys. Asociacijai priklauso medikai, geografai, biologai, geologai, fizikai ir netradicinės medicinos bei kitų sričių specialistai. O viskas prasidėjo tada, kai kolega pamokė kaip virgulėmis rasti vandens gyslą.
Ar kiekvienas žmogus gali nustatyti geopatogenines vietas?
Išmokti rasti vietą šuliniui arba namui statyti gali kiekvienas. Tačiau tai daryti reikia atsiribojus nuo pašalinių minčių, susikoncentravus į ieškomą vietą. Svarbiausia – pasąmonės veikla, nes joje slypi didžiulės galimybės.
Daugelis gali jausti vadinamąsias vandens gyslas, tik to nežino. Tuo ne kartą įsitikinau ieškodamas vietų šuliniams ir tvenkiniams iškasti. Bendraudamas su šeimininkais visada stengiuosi paaiškinti ir parodyti, kaip su virgule pajausti vandenį ar Žemės laukų vietoje susiformavusias geobiolaukų anomalijas. Daugeliui tai pavyksta padaryti iš pirmo karto.
Kai rengiau savo disertaciją ir dar nedirbau su virgulėmis, ieškojau tinkamiausios darbui vietos. Ir tiesiog intuityviai pajutau, kur geriausiai susikoncentruoju ir dirbu efektyviausiai. Vėliau ištyrus mano apsirinktą vietą, paaiškėjo, jog ji iš tiesų yra darbui palankiausia.
Ar vertėtų pasitikėti savo intuicija, kuomet renkamės būstą ar žemės sklypą? Juk kartais jaučiame kad mums toji vieta yra nemiela, tiesiog „nelimpa prie širdies“, nors racionaliai tokios savo nuostatos paaiškinti negalime ir kartais tą širdies balsą linkstame ignoruoti?
Galime drąsiai teigti, kad tik žmogus – jautriausias Žemės laukų matavimo instrumentas – gali tiksliai nustatyti miegui ar darbui tinkamą vietą.
Virgules pripažįstate efektyviausia priemone, kuria galima nustatyti geopatogenines zonas. Ar galima eksperimentuoti pačiam: įsigijus ar pasidarius virgules pabandyti nustatyti teigiamas ir neigiamas savo būsto zonas?
Prieš užsiimant radiostezija tiesiog primygtinai patariu pasitarti su patyrusiu specialistu. Tokios praktikos labai išsekina. Iš medikų žinau apie ne vieną atvejį, kai intensyviomis praktikomis užsiminėję žmonės susidūrė su labai rimtomis sveikatos problemomis.
Kokias pagrindines klaidas daro pradedantieji žemės laukų tyrėjai?
Jie per daug pasitiki savimi, „kažką“ atradę apsidžiaugia, praranda objektyvumą ir pradeda klysti. Svarbu ne tik nustatyti anomalijas, bet mokėti interpretuoti gautus rezultatus. O šis įdirbis neateina per vieną dieną. Aš pats su virgulėmis dirbu trisdešimt metų.
Mokslininkai jau yra įrodę, kad superaukštų dažnių elektromagnetinis spinduliavimas, kurį skleidžia kasdien naudojamos bevielės ryšio priemonės, sutrikdo ląstelių membranų veiklą pažeisdamos organizmo kalcio apykaitą ir kelia didžiulę grėsmę sveikatai. Esant ilgalailaikiam poveikiui, jos gali sukelti vėžį, smegenų auglius, išsėtinę sklerozę ir kitus sunkus susirgimus.
Pradedantieji neturėtų su virgulėmis dirbti ilgiau negu dešimt-dvidešimt minučių; jie neretai pervargsta, išsekina save. Tie, kurie užsiima radiostezija, turi daug dėmesio skirti ir poilsiui. Tinka meditacijos, mankštos.
Teigiama, kad žmogui sveikiausia, labiausiai raminanti aplinka yra gamtos prieglobstis. Tačiau kodėl vieni žmonės gamtoje pailsi, o kiti, priešingai – jaučiasi išsekę?
Žmonės yra skirtingi ir skirtingai reaguoja į tą pačią aplinką. Tačiau kartais geopatogeninėse zonose netgi naudinga trumpai pabūti. Pavyzdžiui, poilsis gražiose vietose prie skardžių ir upių krantų „atjungia“ protą, leidžia atitrūkti nuo rutinos.
Ne vienas esame girdėję kad įrenginėjant butą reikia įsileisti šunį, ir ten, kur jis susirango, statyti lovą. O katė, esą, jaučia „blogąja energiją“. Ar iš tiesų kartais tai, ką vadiname liaudies išmintimi nėra vien tik prasimanymai?
Senovėje žmonės į numatomą namui statyti vietą išgindavo avis ir ten, kur priguldavo avių banda, laikydavo, kad yra tinkama vieta namui. Laisvėje gyvūnai visada renkasi jiems tinkamiausią vietą, tačiau uždarose teritorijose ši galimybė yra apribojama. Stovintys tvarte neigiamai spinduliuojančiose vietose, gali tapti neproduktyvūs ir net susirgti. Šuo dažnai vengia netinkamoje vietoje pastatytos būdos.
Katės, priešingai, mieliau renkasi žmogui netinkamas vietas. Jos dažnai atsigula geopatogeninių linijų susikirtimo zonoje ar, blogiausiu atveju, itin neigiamai spinduliuojančioje vietoje. Įdomu, kad sugertą neigiamą spinduliavimą katės išbarsto išleistos į lauką. Todėl gyvenantiems mieste būtina pasirūpinti, kad gyvūnai būtų reguliariai išleidžiami į lauką.
Tačiau kai kurių veislių katės ir šunys šio natūralaus jutimo jau nebeturi.
„Čia – gera aura“ – sakome apie namus , kuriuose gera ir jauku. Tačiau yra tokių vietų iš kurių norisi bėgti neatsigręžiant. Ar gali tokius pojūčius įtakoti geopatogeninės zonos?
Dėl užplūstančio nejaukumo gali būti kaltos ne tik geopatogeninės zonos. Yra žinoma atvejų, kai namuose tvyrojo bloga aura dėl čia seniau nutikusių įvykių, apie kuriuos dabartiniai šeimininkai net nenutuokė. Blogai jaučiamės žmogžudystės, savižudybės vietose. Taip pat neigiamai veikia vietos, kuriose prieš daug metų vyko žiaurūs mūšiai, žuvo daug žmonių.
Kaip žiūrite į „blogų vietų“ šventinimą?
Manau, kad teisingai atliekami šventinimai ir ritualai gali tiesiog harmonizuoti pažeistą vietos aurą ir neutralizuoti blogą energiją.
Savijautą veikia ne tik vietos, bet ir supantys žmonės. Pabendravus su vienais jaučiamės tarsi ant sparnų, pakylėti, o su kitais – tarsi išsunkti. Žmones, su kuriais bendravimas išsekina, vaizdžiai vadinami energetiniais vampyrais. Ar įmanoma nuo tokio varginančio bendravimo apsisaugoti?
Svarbiausia ugdyti savo energetinio lauko stiprumą ir apsaugą. Todėl reikia nuolat rūpintis tiek dvasiniu augimu, tiek ir bendra sveikata: tinka menas, knygų skaitymas, muzikos klausymasis, taip pat įvairios mankštos, kvėpavimo pratimai.
Kalbame, kad gyvename technologijų amžiuje. Kokių prietaisų laukai yra intensyviausiai, kaip jie veikia mūsų sveikatą?
Pastaruoju metu gyvenimas verčia domėtis technogeninės (žmogaus sukurtos) kilmės laukų įtaka žmogaus organizmui. Šiandieną gausus elektros prietaisų naudojimas, intensyvus bevielių technologijų, mobilaus ryšio, radarų, televizijos, radijo ryšio, rentgeno aparatų paplitimas, skrydžiai lėktuvais (dideliame aukštyje gaunama daugiau jonizuojančios spinduliuotės) atnešė į mūsų buitį naują, dažnai smarkiai viršijančią natūralų foną, žmogaus sukurtą elektromagnetinę aplinką. Arba, galima sakyti, elektromagnetinį smogą.
Mokslininkai jau yra įrodę, kad superaukštų dažnių elektromagnetinis spinduliavimas, kurį skleidžia kasdien naudojamos bevielės ryšio priemonės, sutrikdo ląstelių membranų veiklą pažeisdamos organizmo kalcio apykaitą ir kelia didžiulę grėsmę sveikatai. Esant ilgalailaikiam poveikiui, jos gali sukelti vėžį, smegenų auglius, išsėtinę sklerozę ir kitus sunkus susirgimus. Dirbtiniai elektromagnetiniai laukai žmogaus organizme sukelia funkcinių procesų desinchronizaciją, ypač tais atvejais, kai jie analogiški žmogaus smegenų, širdies ar kitų organų bioelektrinio aktyvumo dažniams.
Viešojoje erdvėje vyksta diskusijos, ar elektros prietaisų skleidžiamos bangos iš tiesų kenkia žmogui. Teigiama, kad magnetinio lauko poveikis žmogui yra neįrodytas ir visuomenė be reikalo gąsdinama įvairiais sveikatos sutrikimais. Reikia turėti omenyje, kad įvairių buitinių elektros prietaisų, mobiliųjų telefonų gamintojai plečia ir vysto naujas technologijas, ir yra suinteresuoti neigti šių prietaisų pavojų sveikatai.
Neretai manoma, kad mokslininkas iš principo negali būti religingas. Ar Jūs tikite Dievo buvimu?
Aš pats augau religingoje katalikiškų pažiūrų šeimoje, tačiau giliai praktikuojančiu kataliku netapau. Gal dėl to, kad vaikystės ir jaunystės laikmetis sovietmečiu tam nebuvo palankus, iš pradžių labai vertinau klasikinį materialistinį mokslą. Tačiau vėliau suvokiau, kad toks sudėtingas ir subtilus pasaulis negalėjo atsirasti dėl atsitiktinių atomų sąveikų, kaip teigia materialistinis mokslas. Nors šis mokslas padėjo mums sukurti technologijas, leidžiančias patogiai gyventi, tačiau sukūrė ir daugybę problemų. Todėl aš iš principo tikiu Kūrėjo buvimu.
Pradedantieji neturėtų su virgulėmis dirbti ilgiau negu dešimt-dvidešimt minučių; jie neretai pervargsta, išsekina save.
Kaip pritaikote savo žinias šeimoje?
Mano šeima domisi mano netradiciniais tyrimais ir palaiko mane. Didelę naudą mums teikia tradiciniais tapę savaitgalių pasivaikščiojimai arba didesnės išvykos į gamtą, kuomet mes aplankome įdomias energetiniu požiūriu vietas Vilniaus apylinkėse. Ypač mėgstame atostogauti Druskininkuose, kur tradiciškai lankomės paslaptingame Raigardo slėnyje. Čia mokomės pažinti subtilų gamtos grožį ir pasisemiame energijos savo kasdieniniams darbams.
Netradicinės gydymo, sveikatinimo praktikos suvilioja ir smalsius naivuolius, atveria kelia apgavikams. Neretai girdime istorijų apie žmones, kurie nukenčia patikėję ekstrasensais, „žiniuoniais“. Kaip, Jūsų kaip mokslininko nuomone, galima atpažinti šarlatanus ir nepakliūti į jų pinkles?
Didžiausios problemų kyla dėl nepakankamo žinojimo. Mane nuo vadinamųjų „netikrų pranašų“ visada gelbėjo žinios, kuo platesnis pasaulio pažinimas. Gal dar ir intuicija.
Keletas patarimų, kaip atskirti šarlatanus ir nepasiduoti jiems:
Geras radiostezijos specialistas sugeba nustatyti įvairias skirtingas geopatogeninių laukų ir spinduliavimų rūšis – elektromagnetinius, požeminio vandens ir kitokius žemės spindulius. Tai yra svarbu, nes vien tik požeminio vandens gyslos neturi realaus žalingo poveikio. Pavojingos zonos susidaro tik ten, kur susikerta dvi ir daugiau žemės laukų energetinės zonos ar linijos, pavyzdžiui, Hartmano tinklo mazgai su vandens gyslomis ir tektoniniu lūžiu.
Kalbėdamas su jumis, geras virgulininkas nesistengs gąsdinti. Jis turi ramiai jus supažindinti su tiriamos vietos informacija ir įspėti apie galimus pavojus bei pasekmes sveikatai.
