Vis dėlto, bijoti to, kas yra neišvengiama, nereikėtų – menopauzė yra natūralus gyvenimo etapas, prasidedantis sulaukus 40-50 metų. Daugelyje išsivysčiusių šalių moterims menopauzė prasideda ir vėliau, sulaukus 51 metų ar dar daugiau. Nors, prasidėjus šiam gyvenimo etapui, neįmanoma išvengti tam tikrų pokyčių, tačiau gera žinia yra ta, kad daugumą sutrikimų galima kontroliuoti ir tai užtikrins pilnavertį gyvenimą.

Kokie veiksniai turi įtakos menopauzės pradžiai?

* Kiaušidžių pašalinimas: jei dėl tam tikrų priežasčių kiaušidės turi būti pašalinamos, po operacijos moteris gali jausti karščio bangų antplūdžius bei kitus menopauzės simptomus;

* Reprodukcinių hormonų mažėjimas: šis procesas yra visiškai natūralus, 35-40 metų moters organizmas pradeda gaminti mažiau estrogeų ir progesteronų, kurie yra atsakingi už menstruacijų ciklo reguliavimą. Menstruacijų trukmė gali tapti ilgesnė arba trumpesnė, kraujavimas gali tapti gausesnis arba sumažėti. Sulaukus maždaug 50 metų, kiaušidėse kiaušinėliai nustoja bręsti, todėl menstruacijų ciklas nutrūksta;

* Chemoterapija ir radioterapija taip pat turi įtakos menopauzės pradžai. Šio gydymo metu menstruacijos gali nutrūkti, o baigus gydymą mėnesinių ciklas ne visada atsistato;

* Genetinės priežastys taip pat gali turėti įtakos. Maždaug vienam procentui moterų pasireiškia priešlaikinė menopauzė, kuri prasideda dar nesulaukus 40 metų.

Premenopauzė

Likus 4-5 metams iki menopauzės moterims pasireiškia premenopauzė, kurios metu pastebimi įvairūs simptomai: makšties išsausėjimas, karščio bangos, nuotaikų kaita, miego sutrikimai, svorio didėjimas, naktinis prakaitavimas, odos sausėjimas, ir t.t. taip pat gali pakisti menstruacijų ciklas – labai retais atvejais jis išlieka toks pat iki paskutinių mėnesinių. Šiuo laikotarpiu vis dar įmanoma pastoti.

Kokie menopauzės simptomai gali pasireikšti?

* Gali pakisti nagų ir plaukų būklė: menopauzės laikotarpiu sumažėja estrogeno kiekis, ir tai turi įtakos plaukų ir nagų būklei. Plaukai gali pradėti slinkti, lūžinėti, prarasti blizgesį. Dėl pasikeitusios hormonų pusiausvyros sutrinka maisto medžiagų tiekimas nago ląstelėms, todėl jie gali imti lūžinėti ir sluoksniuotis.

* Nors nėra įrodyta, kad vyresnio amžiaus moterų svorio augimą lemia būtent klimaksas, tačiau šiuo gyvenimo periodu dažna moteris pastebi svorio pokyčius.

* Pasikeitus hormonų pusiausvyrai pastebimi ne vien tik fiziologiniai pokyčiai. Menopauzės laikotarpiu dažniau pastebimi nuotaikų svyravimai, gerą nuotaiką neretai pakeičia susierzinimas ar net pyktis.

* Tampa sunkiau sutelkti dėmesį: nedideli atminties ir dėmesio koncentracijos sutrikimai taip pat gali būti priskiriami menopauzei, tačiau mokslininkai šiuo klausimu nėra vieningi: kai kurie jų teigia, kad tai yra patiriamo streso pasekmės.

* Kaulų retėjimą (osteoporozę) taip pat iš dalies nulemia menopauzė. Estrogenas dalyvauja kalcio absorbcijos procese, todėl sutrikus šio hormono veiklai kaulai tampa retesni ir trapesni.

* Šlapimo nelaikymas taip pat yra būdingas menopauzės požymis, nes atsiradus hormonų pokyčiams suplonėja šlapimtakio sienelė. Taigi, dėl šios priežasties atsiranda dažnesnis ir staigesnis noras šlapintis.

* Menopauzės laikotarpiu gali pasireikšti širdies ir kraujagyslių ligos, nes sumažėjęs estrogeno kiekis turi neigiamą poveikį kraujotakos sistemai. Žinoma, taip pat prisideda ir natūralaus senėjimo faktorius bei kiti veiksniai (rūkymas, antsvoris, ir t.t.)

Hormonų terapijos taikymas

Nors visi išvardyti simptomai, dažnai pasireiškiantys menopauzės laikotarpiu, tikrai kelia nerimą, tačiau svarbu žinoti, kad visus šiuos simptomus galima kontroliuoti. Menopauzės laikotarpiu moterims gali būti taikoma hormonų terapija, kuri apsaugo organizmą nuo estrogeno trūkumo.

Šiandien hormonų terapija yra pats veiksmingiausias būdas, padedantis palengvinti menopauzės simptomus. Taip pat moterims gali būti skiriami antidepresantai, kurie vartojami mažomis dozėmis. Visada svarbu kreiptis pagalbos į gydytoją, kuris duos vertingų patarimų, kaip pažaboti menopauzės simptomus. Kartais yra pravartu kreiptis ir į psichologą – svarbiausia neužsisklęsti savyje ir ieškoti pagalbos.

Kaip sau padėti?

* Jei premenopauzės laikotarpiu sutrinka menstruacijų ciklas, pagelbės dilgėlių užpilas.

* Esant šlapimo nelaikymui gerkite trūkažolės žiedynų arbatą.

* Estrogeno gamybą paskatins vaistinis šalavijas (jis padės ir tada, jei naktimis gausiai prakaituojama).

* Jei norite atitolinti menopauzę, gali pagelbėti pušies eterinis aliejus, kuris taip pat pagerins antinksčių veiklą bei jaunins odą. Pušies eterinį aliejų rekomenduojama uostyti arba garinti.

* Menopauzės simptomus palengvins ir pasiflora (Pietų Afrikos augalas).

* Nervų sistemą nuramins valerijonas, melisos, pipirmėtės ir apelsinų žiedai.

Menopauzė – ne gyvenimo pabaiga

Nors kartais menopauzę moterys sieja su pasibaigusia jaunyste, tačiau tai – tik naujo gyvenimo etapo pradžia. Menopauzė yra nustatoma praėjus 12 mėnesių po paskutinių menstruacijų, ir, nors moteris šiuo laikotarpiu nebegali pastoti, tačiau dauguma jų ir toliau išlieka seksualiai aktyvios ir mėgaujasi pilnaverčiu gyvenimu. Kai kurios moterys netgi jaučia palengvėjimą, nes nebereikia rūpintis kontraceptinėmis priemonėmis. Menopauzė kiekvienai moteriai pasireiškia labai individualiai, tačiau nerimauti tikrai nereikėtų – visus menopauzės sukeliamus simptomus galima kontroliuoti, todėl tai nesudarys itin didelių nepatogumų.