Į vaikų mitybą įtraukus sveikatai palankesnius patiekalus ne vienam FB paskyros „Sveikatai palanki mityba“ sekėjui kilo abejonė: „viskas būtų gerai, bet baltymus nuo krakmolo, pasak jų, reikia atskirti, t.y., bulves nuo mėsos ar ankštinių/ krakmolingų daržovių, juk krakmolas padengia kitų maistinių medžiagų molekules ir žmogaus organizmas negali jų suvirškinti“.

Dėl to šiandien sveikatos specialistai atsako į klausimą: maisto derinimas – mitas ar tiesa?

Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos atstovo, Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo, Almanto Kranausko, komentaras:

Maisto derinimas yra vienas iš mitų, propaguotų amerikiečio Polio Brego, sveiko gyvenimo būdo propaguotojo, bei kai kurių kitų mitybos teorijų šalininkų. Yra kai kurių maisto produktų, kurie sąveikaudami tarpusavyje stabdo atskirų maisto medžiagų įsisavinimą (pvz., pienas slopina geležies, esančios mėsoje, įsisavinimą ir pan.), tačiau tai yra smulkmenos, kurių neverta sureikšminti. Žmogaus mityba yra įvairi ir kiekviename produkte yra daugybė skirtingų maisto medžiagų, kurios tarpusavyje nelabai dera. Tai neturi jokios įtakos sveikatai ir yra ne pirmo ir net ne dešimto aktualumo problema, dėl kurios vertėtų jaudintis. Produktų derinamumo klausimai nesvarstomi jokiose tikrų mitybos specialistų forumuose bei oficialiuose mitybos vadovuose, nes yra žymiai aktualesnių dalykų, dėl kurių tikrai kenčia žmogaus sveikata. Taigi, tai tik atskirų, dažniausiai savamokslių ar teoretikų svarstymai, holistiškai nevertinant visumos.

Nerimauti dėl to, ar krakmolo turintys produktai dera su baltyminiais produktais, neverta. Labiau reiktų susirūpinti dėl to, kad krakmolo apskritai mityboje būtų kuo mažiau. Mėsą ir žuvį naudingiau valgyti su daržovių garnyrais nei su bulvėmis, kruopomis ar makaronais. Kiekvienas žmogus, ypač vaikas, dažniausiai intuityviai jaučia tai, kas nedera. Tą galima pastebėti mokyklų valgyklose, kai vaikai lėkštėje palieka nesuvalgytus kruopų ar makaronų garnyrus. Tačiau ir tai dažniausiai tėra emocinis sprendimas, kurio pasekmių objektyviai išmatuoti neįmanoma.

VšĮ „Sveikatai palankus“ direktorės, maisto technologės ir mitybos specialistės Ramintos Bogušienės komentaras:

Rekomenduoju pažiūrėti į skirtingų maisto produktų maistinę vertę. Lentelėje aiškiai matoma, kad nėra vieno maisto produkto, kuris būtų sudarytas tik iš baltymo ar angliavandenio, nebent tai šviežia mėsa, kurią sudaro baltymai ir riebalai:

Įsitikinę, kad faktiškai nėra vieno produkto, kuris būtų vien baltymas ar angliavandenis, galime teigti, kad maisto derinimo teorija visiškai nepagrįsta (ypač sveikam žmogui). Nors bulvė mums, suaugusiems, asocijuojasi su sunkiai virškinamu produktu (ypač cepelinai), bet, reikia pastebėti, kad vaikui suvalgius tik pusę cepelino, o jo tėčiui – 5, savijauta, žinoma, skiriasi. Svarbu suvokti, kad, pirmiausia, iš vaikų mitybos reikia pašalinti visą šlamštmaistį ir tada apie molekules diskutuoti nebereikės. Sveikata ir taip bus išsaugota. Jei nuo mažumės vaikams neliepsime suvalgyti visko, kas yra lėkštėje, o rūpinsimės, kad į jų lėkštę patektų sveikatai palankus maistas ir duosime jiems laisvę į įgimtą alkio ir saikingumo jausmą vaikas visą gyvenimą atsirinks individualiai, koks, kada ir kiek maistas jam yra sveikatai palankus.

Maisto derinimas – tik asmeninis suvokimas. Ši teorija nėra moksliškai pagrįsta ir, dažnu atveju, maisto derinimo tema maišoma su maisto netoleravimu ar net alergija. Jei atsiranda daugiau tokių žmonių, kurie kotleto su bulve negali valgyti, nes auga svoris, ar jogurto su braške, nes kelia rūgštis, tai skleidžiama, kad tokie maisto deriniai netinka visiems.

Nesuvirškintas maistas, žinoma, problema. Visgi reikia pastebėti, kad maisto produktai turi būti ne tik sveikatai palankūs, bet ir gerai sukramtyti, suvalgyta tiek, kiek reikia, o ne perteklius – tada virškinimo problemų faktiškai nebus. Baltymų ir krakmolo derinimo problematikos teoretikai nekalba apie maisto perteklių, ko pasekmė - virškinimo sistemos sutrikimai, bet jie kalba apie nepagrįstos mitybos teoriją. Svarbu visuma, o ne krakmolas ar kita „molekulė“. Žmogui svarbu įskiepyti sau suvokimą, kad visumos balansas – pagrindinis sveikatos garantas.

Norite išlaikyti visumos balansą? Patarimas: reikia valgyti reguliariai, išlaikyti tarpus tarp valgymų, kad maistą virškinimo organų sistema spėtų suvirškinti, t.y., tarpai tarp valgymų turėtų būti nuo 2 iki 4 val. Trukmė priklauso nuo maisto porcijos ir baltymų kiekio joje, nes baltymų virškinimas ilgesnis, dėl to suvalgius pagrindinį mėsos, žuvies, ankštinių daržovių patiekalą tarpas turėtų būti ilgesnis. Kitas valgymas turėtų būti gal net po 4 val. O ilgasis tarpas tarp valgymų per parą – 12 valandų. Svarbu porcijos dydis ir kaskart atsigręžimas į save: ko nori šio valgymo metu organizmas, kaip jaučiasi suvalgęs tam tikro maisto. Mityba individualizuota. Svarbu, žinoma, žinoti visumą, bet itin svarbios ir atskiros detalės.

O kalbant apie vaikų maitinimą, formuojamą ugdymo įstaigose, ir nesant galimybių sudaryti sąlygų individualizuotai mitybai, laikomasi bendrų pagrindinių mitybos principų, kurie ir lemia sveikatos išsaugojimą. Didžiausias dėmesys kreipiamas į sveikatai palankią mitybą, o ne smulkmenas, kurios sveikatos išsaugojimui neturi esminės įtakos.

Savo patirtimi ir įžvalgomis dalinasi dviejų vaikų mama, tarptautinio projekto HealthEDU koordinatorė, Vida Drąsutė:

Mūsų šeimoje yra 2 ikimokyklinio amžiaus vaikai, tad pilnai galiu įsitraukti į vaikų mitybos procesą ir stebėti kaip jie valgo patiekiamą maistą ar prašo įdėti to ar ano į lėkštę, o kažko nedėti. Galbūt ir patys atkreipėte dėmesį, kad vaikai dažnai vieną ar kitą patiekalo dalį tiesiog palieka. Vaikų maitinimas darželiuose ir mokyklose nėra individualizuotas, nebent alergija ar kitas sveikatos sutrikimas kamuoja vaiką, ir tai padaryti turbūt praktiškai būtų sunkiai įmanoma, todėl jei vaiko maitinime skiriama pietų lėkštė su sveikatai palankiu mėsos, daržovių ir/ar bulvių troškiniu, tai – teigiamas dalykas. Tik mes, suaugusieji, turėtume neversti vaiko valgyti būtinai visko, kas yra lėkštėje, jei jis atsisakys vieną dieną virtos morkos, kitą dieną, palikęs mėsą lėkštės kamputyje, suvalgys tik bulves su daržovėmis, vadinasi tuo momentu jo organizmas taip reikalauja, o gal, apskritai, vaikas nesijaučia labai alkanas ir nori kažko lengvo.

Be abejo, jei vaikas nuolat atsisako daržovių, o nori tik bulvių ar makaronų, reiktų susimąstyti, kalbėti su vaiku, edukuoti jį. Vaikų maitinimo organizatoriai iš esmės turėtų rūpintis sveikatai palankių patiekalų pateikimu vaikams, o tie, kurie šalia vaikų valgymo metu, neversti jų valgyti jeigu jie pasakys „aš jau sotus“ arba leisti nevalgyti tam tikrų produktų. Esant galimybei pasiūlyti kitą daržovę, pavyzdžiui, atsisakius pomidorų pasiūlyti agurko alternatyvą, bet jokiu būdu, ne batono riekę vietoj to, kas yra lėkštėje.