Ginekologė: nėštumas po 40-ies turi ir privalumų, ir trūkumų

Nėštumas vyresniame amžiuje skatina genetinius apsigimimus ir lėtines moterų ligas“, - įspėja A. Kildos klinikos akušerė ginekologė Ingrida Jackūnienė.

Nėštumas vyresniame amžiuje. Su kokiais pavojais gali susidurti vyresnio amžiaus moterys norinčios pastoti arba gimdyti?


Svarbiausia, neprasilenkti su biologiniu moters laikrodžiu, nes gali būti sudėtingiau tiek pastoti, tiek išnešioti, o ir gimdymo eiga gali būti ne visada sklandi.


Pirmiausia, dėl sumažėjusio vaisingumo arba dar nediagnozuoto nevaisingumo galimos pastojimo problemos. Po to seka kiek dažnesnė persileidimo tikimybė, o tai gali būti susiję su genetiniais apsigimimais ar lėtinėmis moters ligomis.

Kaip ir bendroje populiacijoje, nėštumo eigoje galima rizika įvairioms komplikacijoms, bet kiek dažniau pasitaiko gestacinis diabetas, hipertenzinės būklės, netaisyklingas placentos įsitvirtinimas.


Komplikacijų spektras labai priklauso ir nuo to, ar moteris pastojo pirmą kartą, ar iki nėštumo sirgo kokiomis ligomis ir ar turimos ligos nėštumo metu gerai kontroliuojamos.


Dėl hormonų amžinių pokyčių gimdymas savaime prasideda rečiau, dažniau tenka stimuliuoti gimdymo veiklą, dėl įvairių priežasčių didesnis procentas gimdymų užbaigiami operaciniu būdu.


Ar yra gydytojų, kurie kaip tik skatina nėštumą vyresniame amžiuje ir padeda moterims (kurioms per 40 m.) pastoti?


Konsultacijų metu visada aptariame moterų planus ir galimybes pastoti, išdiskutuojame amžiaus pliusus ir minusus. Be abejo, raginame neatidėlioti nėštumo itin ilgai, o ypač pirmojo, nes dar nežinia, ar nesusidursime su vaisingumo problemomis. Jeigu reikia, tiriame pacientę pagal nevaisingumo protokolą. Paaiškėjus, kad reikalingos dirbtinio apvaisinimo procedūros, tolimesniam ištyrimui ir gydymui nukreipiame pacientes į nevaisingumo srityje besispecializuojančius centrus.


Kokio vyriausio amžiaus nėščiąja/gimdyve jums teko rūpintis?


Iš tiesų šiais laikais vis daugiau moterų ryžtasi sąmoningai vėlyvai motinystei, taip pat dažniau priima sprendimą gimdyti, net jei pastojimas joms visiškai netikėtas. Per paskutinius metus kaip tik teko nemažai konsultuoti ir sekti vyresnių nei 40 metų moterų nėštumą, vyriausiajai jų – 45 metai.


Bendravimas nebūna sudėtingas vien dėl moters amžiaus, tiesiog kiekviena pacientė yra individuali asmenybė ir reikia pelnyti jos pasitikėjimą savo žiniomis ir bendravimu. Pirmą kartą gimdančios yra linkusios daugiau domėtis ir skaityti literatūrą savarankiškai, dažniau turi tikslinių klausimų. Su pakartotinai gimdančiomis dažniau tenka diskutuoti apie pasikeitusias nėštumo priežiūros, gimdymo ir pogimdyvinės eigos taktikas, nes normalu, kad moterys turi savo ankstesnių patirčių bagažą, tik jis ne visada sutampa su dabartinėmis rekomendacijomis.


Pastojus vyresnio amžiaus moteriai visada stengiamės pateikti kuo daugiau objektyvios, ne mitais paremtos informacijos. Vyresnių moterų nėštumo priežiūra nuo įprastinės beveik niekuo nesiskiria, esminis skirtumas – pagrįstai atsiranda rizika dėl genetinių apsigimimų, bet šiuolaikinio ištyrimo galimybės gerokai ištobulėjo, jau I trimestro pabaigoje galima 99,8 procentų tikslumu paneigti pagrindinius genetinius apsigimimus. Vyresnės nėščios moterys bene labiausiai bijo genetikos klaidų, o toks tikslus, ankstyvas ir patikimas ištyrimas lemia ramesnį gimdymo laukimą.


Koks moters amžius yra laikomas geriausiu norint pastoti? Kuo organizmas tokiame moters amžiuje yra ypatingas?


Optimalus pastojimo amžius: 20–24 metai. Šis tarpsnis yra pats vaisingiausiais, turintis mažiausiai nėštumo ir gimdymo komplikacijų.


Pagal nėštumo priežiūros metodikas, remiantis amžiaus linija, visame pasaulyje aukštos rizikos nėštumu vadinamas toks, kai moteriai gimdymo metu yra 35-eri ir daugiau, o vyrui apvaisinimo metu 42-eji ir daugiau metų. Po 35 metų vaisingumas mažėja, pastoti būna sunkiau net ir visiškai sveikatos problemų neturinčioms, tiesiogiai proporcingai didėja apsigimimų dažnis.


Remiantis Jūsų praktika, ar daugėja moterų, kurios atidėlioja pastojimą? Ir kokios priežastys lemia tokį moterų apsisprendimą?


Kuriuo amžiaus tarpsniu moteriai rinktis motinystę, sprendžia tik ji pati ir/ ar jos šeima. Tokį moterų pasirinkimą labiausiai nulemia socialiniai, ekonominiai faktoriai. Iš tiesų yra daug teigiamų aspektų – atlikusios karjerą ir finansiškai saugesnės moterys gali lengviau užtikrinti vaiko gerovę, leisti sau iš tikrųjų pasimėgauti motinyste, o ne vien skubėti grįžti į darbus. Gimdančios brandesniame amžiuje po ilgos pertraukos tarp gimdymų ne retai net auklėja vaikus skirtingai, nes yra neįkainojama gyvenimiškoji patirtis, kur kantrybės gal ir mažiau, bet su patirtimi labiau išmokstama kaip geriausiai atskleisti meilę savo vaikui.


Ką galėtumėte rekomenduoti nėščioms moterims, nepaisant amžiaus skirtumų, – kaip elgtis, ką vartoti ir ko nevartoti nėštumo laikotarpiu, norint sulaukti lengvo gimdymo ir sveiko kūdikio?


Prieš planuojant pastoti, reikėtų planinės akušerio ginekologo konsultacijos, nes reikalinga įvertinti, ar moters sveikata nereikalauja detalesnio ištyrimo ar gydymo. Reikėtų pradėti nuo sveiko gyvenimo būdo, žalingų įpročių atsisakymo, folinės rūgšties vartojimo, pasitikslinimo apie persirgtas/nepersirgtas vaikiškas ligas (raudonukė, vėjaraupiai). Derinti sveiką pilnavertę mitybą su fiziniu aktyvumu, nutukusioms stengtis sumažinti kūno svorį. Jeigu sergate lėtinėmis ligomis, reikalingos atitinkamų specialistų konsultacijos, kad ligos būtų optimaliai kontroliuojamos leistinais vaistais.

Nėštumo laikotarpiu būtina tęsti aukščiau nurodytas rekomendacijas, folinė rūgštis privaloma iki 12-os savaitės. Pastojus papildomai reikėtų vengti visuotinių susibūrimų, kontakto su sergančiais asmenimis, kontakto su gyvūnais. Vengti bet kokio sąlyčio su lakiomis cheminėmis medžiagomis, nevartoti savavališkai jokių medikamentų. Laiku kreiptis į gydymo įstaigą nėščiosios įskaitos tyrimams, o 11-13 savaitę (optimalu 12-ą savaitę) labai svarbi ginekologo konsultacija ir vaisiaus echoskopija.


Nuo pat pastojimo momento iki gimdymo pradžios stengiamasi kuo tiksliau įvertinti, kiek rizikingas konkrečios moters nėštumas, o gimdymui prasidėjus moteris priskiriama atitinkamai kaip mažos ar didelės rizikos gimdyvė, nuo to priklauso ir jos gimdymo priežiūra, pasiruošiant ir numatant galimas komplikacijas. Vyresnio amžiaus gimdyvei retai kada pavyksta išlikti mažos rizikos gimdyve.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis