I. Skeletui, sąnariams

Uodeguotoji paukštpienė (jūros svogūnas) – Ornithogalum caudatum

Foto: Fotolia

Naudojami lapai. Mažina sąnarių, galvos skausmus. Tinka odai nuo įvairių nudegimų. Galima paruošti lapų košelę ir naudoti iš karto, dėti kompresiukus. Svogūnėlių košelė nuramina sąnarių uždegimą, geriausia naudoti šviežiai sumaltą.

Svogūnėlį nuplaukite, sumalkite smulkintuvu, galite pridėti vištos, o dar geriau anties kiaušinio trynį ir dar pasmulkinti. Gauta košele patepkite aplink sąnarį plonu sluoksneliu, uždėkite šiltesnį tvarstį ir palaikykite porą valandų. Reikia naudoti bent 30 dienų iš eilės, geriau prieš naktį. Einant miegoti, tvarstį nuimkite ir odą nuplaukite šiltu vandeniu.

II. Kraujotakai, širdies veiklai

Auksinis ūsas – Callisia fragrans

Foto: Fotolia

Norėdami turėti pakankamai vaistinės žaliavos, auginkite keletą augalų. Labai gerai vasarą auga šiltnamyje, galima užsiauginti visiems metams.
Arbata iš augalo lapų tinka nuo hipertenzijos, insulto pasekmių, esant cukriniam diabetui, limfotakai pagerinti. Arbatą iš auksinio ūso lapų teks gerti bent keletą mėnesių. Du augalo lapus užplikykite stikline verdančio vandens. Paruoštą kiekį gerkite 3 kartus po 1/3 stiklinės prieš valgį.

Tepalas tropinėms opoms, sumušimams, esant venų varikozei: 100 gramų augalo lapų ir stiebų sumalkite smulkintuvu, pridėkite pusę stiklinės bulvių krakmolo ir gerai sumaišykite. Gautą košelę sušaldykite į ledukų kubelius. Kubelį sutraiškykite ant sterilaus tvarsčio ir pridėkite prie tropinės opos. Aptvarstykite elastiniu bintu arba tinkleliu keletai valandų. Nuėmę kompresiuką, opą apiplaukite dezinfekuojančiu tirpalu. Galite aptvarstyti naudodami mano gaminamą „Kaštonų tepalą“. Juo patepus tvarstį, jis neprilips prie žaizdos.

III. Kvėpavimui

Jaronimas - Pelargonia graveolens

Foto: Fotolia

Malonus kvapas prisodrina kambario orą priešvirusinių ir antibakterinių savybių turinčiais fitoncidais. Veikia atpalaiduojančiai ypač bronchų spazmus. Sulčių galima įlašinti į skaudančią ausį.

Tris kubelius sulčių įdėkite į 3 litrus karšto vandens ir pasidarykite inhaliacijas keletą dienų iš eilės, geriau vakarais po 15–20 minučių.

IV. Virškinimui

Medėjantis alavijas – Aloe arborescens

Foto: Fotolia

Vadinamas šimtamečiu. Suaugusio augalo apatinius lapus nuskinti, nuplauti šaltu vandeniu ir suvynioti į popierių. 7 dienas laikyti šaldytuvo daržovių stalčiuje, tada sumalti mėsmale ir supilti per sietelį į medų santykiu 1:5. Kai medus suskystės, gerti po arbatinį šaukštelį 3 kartus per dieną po valgio niekuo neužgeriant, patartina vieną kartą gerti nakčiai.

Gerina skrandžio veiklą, mažina skrandžio gleivinės jautrumą, paraudimą, atjaunina skrandžio ir žarnyno gleivinės ląsteles. Skatina virškinimo sulčių išsiskyrimą, žarnyno peristaltiką. Tinka esant užsisenėjusiam skrandžio ir žarnyno uždegimui, kietėjant viduriams, po skrandžio ir žarnyno operacijų. Galima vartoti kartu su antibiotikais.

V. Inkstams

Karpažolė - euphorbia

Foto: Fotolia

Vaistinė karpažolė buvo pirmoji aprašytoji karpažolė. 1 a. pr. Kr. augalą atrado Mauritanijos karalius Juba II, o pavadintas jis buvo graikų gamtos filosofo Euforbo (kuris augalo sultis panaudojo medicinos tikslams) garbei. Ši rūšis su trumpais stulpelio pavidalo stiebais, auganti Šiaurės Afrikoje, užima nemažus plotus. Kambaryje auginami mėsingi melsvai žali stiebai taip pat gali tankiai išsišakoti. Gėlės žiedai sunkiai pastebimi. Šią nekeliančią rūpesčių karpažolę auginkite plačiame, negiliame vazone ar inde su molinga žeme, į kurią primaišykite smėlio ir žvyro.

Sultyse yra kaučiukinės dervos, kuri skatina inkstų veiklą, pagerina šlapimo išsiskyrimą.

100 ml mėsmale sumaltų karpažolės lapų sulčių sumaišykite su 200 g valgomosios druskos. Laikykite stikliniame inde šaldytuve. 1 arbatinį šaukštelį mišinio išmaišykite stiklinėje geriamojo vandens ir gerkite 3 kartus per dieną po 1/3 stiklinės. Padeda pasišalinti druskoms ir akmenims iš inkstų, pagerina inkstų veiklą, tinka esant ascitui.

VI. Imuniteto stiprinimui

Storalapis – Crasulla ovatum

Foto: Fotolia

Mielas ir gražus augalas vadinamas pinigų medžiu. Jo lapų forma primena monetas. Augalas užauga iki 1,5 metro aukščio, jo vainikas nuo storų lapelių būna sunkus, todėl vazonas turi būti sunkus ir tvirtas. Storalapį lengva prižiūrėti, jis puikiai jaučiasi tiek kambaryje, tiek šiltuoju metų laiku išneštas į balkoną, kiemą ar sodą.

Tikrąjį lapelių grožį atskleidžia tik gaudamas pakankamai saulės spindulių. Storalapis žydi nuo rudens iki pavasario. Jis gerai auga tiek durpinėje, tiek ir kaktusams skirtoje žemėje, todėl galima sodinti į bet kokią dirvą. Vainiką galima formuoti nuskabant lapelius ir stiebelius, kurie pasodinti greitai prigyja. Laistyti saikingai. Sausra augalui nebaisi, nes vandenį jis kaupia savo storuose lapeliuose.

Storalapis yra augalas-filtras – jis sugeba valyti orą jūsų kambaryje ir užtikrina gerą žmogaus savijautą. Jis sugeria blogas mintis ir nuotaikas, sukurdamas linksmą ir jaukią aplinką.

Pastebėta, kad storalapis stipriai reaguoja į jo aplinkoje gyvenančių žmonių savijautą: jeigu kas suserga, augalo būklė blogėja – jis vysta, meta lapus, lyg traukdamas neigiamą energiją į save. O kada žmogus pasveiksta, storalapis atsigauna.

Todėl labai tinka auginti darbo vietoje prie kompiuterio. Tačiau neprižiūrėtas, dulkinais lapais storalapis negalės jums padėti. Įsigiję storalapį, dažnai pasigrožėkite juo, nuvalykite nuo lapelių dulkes, kartais išmaudykite augalą po šiltu dušu. Jeigu jūsų storalapis pražys, – ruoškite maišą pinigams.

Storalapio lapai naudingi antinksčių ir inkstų negalavimo atvejais. Silpstant imunitetui ar pablogėjus inkstų veiklai, galima gerti storalapio lapų ir stiebų nuoviro, kuris paruošiamas taip:

Susmulkinti šviežius lapelius. 1 arbatinį šaukštelį smulkintų lapelių užpilti 200 ml verdančio vandens ir pavirti apie 10 minučių. Leisti nusistovėti ir nukošti. Papildyti nuovirą virintu vandeniu iki 200 ml, kad gautųsi 1 stiklinė. Patariama gerti po 1 šaukštą nuoviro prieš kiekvieną valgymą – 4 kartus per dieną, kol negalavimas praeis.

Įkandus vabzdžiui, susimušus, kylant pūlingai vočiai, patariama pridėti lapų košelės prie pažeistos vietos ir apibintuoti. Keisti kai išdžiūsta (kas 2-3 valandas).

Ką tik nuskintas ir švariai nuplautas storalapio lapas yra tobula globulė, tinkanti įdėti į išangę, makštį, šnervę, ausį.

Daugiau apie tradicinę ir netradicinę mediciną bei sveiką gyvenseną sužinosite apsilankę parodoje "Sveikata 2017". Jūsų laukiame jau kovo 17-19 d. "Švyturio arenoje", Klaipėdoje.