Vokietijos ambasadoriaus Lietuvoje sutuoktinė p. Sylvi Muelmenstaedt atvirai pasakoja apie tai, ką reiškia išgirsti krūties vėžio diagnozę. Ir apie tai, kaip gera po gydymo prisikelti naujam gyvenimui.

Sylvi Muelmenstaedt, labdaringo renginio „Vilties žiedas“ dalyvė, išgyvenusi nevilties akimirkas, taip pat gerai pažįsta ir vilties skonį.

„Žinau, ką jaučia nuteistasis mirti, – sako ji, bet po ilgokos pauzės švelniai šypteli ir priduria:– Žinau ir tai, ką reiškia, kai tau atleidžia ir dovanoja gyvenimą. Tam, kad papasakotum apie jį kitiems.“

„Tuo metu man buvo 48 metai, vaikams – 9 ir 16 metų, visa šeima džiaugėmės Izraelyje, vyras dirbo Vokietijos ambasadoje, – į istorijos pradžią mintimis nusikelia moteris. – Bet vieną gražią dieną suskambo telefonas. Mano gydytojas, profesorius Freundas ištarė žodžius, kurie akimirksniu pakeitė viską. Paaiškėjo, jog mano pastebėtas gumbelis krūtyje turi vėžinių ląstelių. Rekomendacija – dešinės krūties šalinimas, taip pat ir visų dešinės pažasties limfmazgių. Ir šeši chemoterapijos seansai per pusmetį.

Diagnozė „krūties vėžys“ sukrečia ne tik moterį, kuri ją išgirsta. Juk ji yra kažkieno mama, sesuo, žmona, dukra ar draugė, tad ir visi artimieji bei draugai nuščiūva be žodžių.

Nors jau praėjo šešiolika metų, vis dar prisimenu tą siaubą ir sumaištį bei galvoje be perstojo kalantį klausimą „kodėl aš?“ Ir kas bus su mano vyru bei vaikais? O Dieve, aš noriu matyti juos augančius ir užaugusius!

Sylvi Muelmenstaedt su savo vaikais tuo sunkiu metu, kai jai buvo atliekama chemoterapija. Šios padarinius slepia perukas.

Dar gyvas mano atmintyje rytas po operacijos, kai ligoninės lovoje žvilgsniu skausmingai užkliudžiau neatpažįstamai sužalotą savo kūną. Pykinimas bei išsekimas chemoterapijos metu, slenkantys plaukai. Ir visaapimanti baimė.

Laimei, guzelį aptikau laiku, jam nespėjus išaugti ir paliesti kitų kūno dalių. Esu dėkinga savo patyrusiam, kompetentingam ir jautriam gydytojui Freundui, džiaugiuosi, kad jau yra ir priemonių, palengvinančių ankstyvą diagnostiką. Būtent anksti nustatyta diagnozė ir nubrėžė ribą tarp gyvenimo ir mirties. Aš likau gyvenimo pusėje...

Kas man padėjo ištverti sunkiausią metą? Visų pirma, atvirumo ir užuojautos kupina aplinka. Pasaulio moterys jau dešimtmečius buriasi į įvairius judėjimus bei draugijas, organizuoja palaikymo grupes, labdaringus renginius, įvairias kitas iniciatyvas. Supratau, kad svetimo skausmo iš tiesų nebūna – empatija tiesiog sklando ore. Ir tai veikia. Ne tik tas, kurios buvo paliestos vėžio, bet ir visus kitus, kurie gauna galimybę padėti – dėmesiu, gerumu, lėšomis ar daiktais.

Ir, žinoma, labai mane palaikė mano mylinti bei rūpestinga šeima, draugai bei pati nuostabiausia ir tvirčiausia mano vyro meilė.

Aš žinau, ką reiškia jaustis nuteistai mirties bausme, kai nesi padarius nieko bloga. Tačiau aš dar geriau žinau, ką jaučia tas, kuriam mirties bausmė atšaukiama. Laimingas tas, kuris išsigelbėjo, kuris savo pavyzdžiu gali padrąsinti ir palaikyti kitus.

Todėl, šiuo metu gyvendama Lietuvoje, dalyvauju Tarptautinės moterų oranizacijos Vilniuje veikloje. Prisidedu prie labdaringo renginio „Vilties žiedas“, kurio metu surinktos lėšos bus skirtos pirkti stulpelinėms biopsinėms adatoms ir krūties žymekliams. Šios, ankstyvą vėžio diagnostiką ir gydymą palengvinančios priemonės bus padovanotos Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių onkologinėms ligoninėms."

Sylvi patarimai moterims:
* Negalvokite, kad „man taip niekada nenutiks“.
* Pasidomėkite, ar giminėje (taip pat ir iš tėvo pusės) yra sirgusiųjų vėžiu.
* Imkite savo sveikatą į savo rankas, tikrąja to žodžio prasme! Prausdamosi duše pasitikrinkite savo krūtis. Jei radote įtartiną guzelį, nelaukite nieko – eikite pasitikrinti. Taip pat laikykitės gydytojų rekomendacijų dėl reguliaraus sveikatos tikrinimosi.