Nesudėtingi būdai, kaip lavinti kūrybiškumą ir sėkmingai vystyti karjerą

Daugelis be reikalo laiko save nekūrybiškais ir klaidingai įsivaizduoja, kad lakia fantazija ir gebėjimu priimti itin nestandartinius sprendimus apdovanoti tik menininkai, bohemos atstovai, scenos žmonės.

Itin sparčiai tobulėjant technologijoms daugelis žmogaus atliktų darbų automatizuojami, o norint prisitaikyti prie naujų rinkos diktuojamų sąlygų, būtinas lankstumas ir platus požiūris. Kūrybiškas mąstymas – viena paklausiausių darbuotojų savybių.


Daugelis be reikalo laiko save nekūrybiškais ir klaidingai įsivaizduoja, kad lakia fantazija ir gebėjimu priimti itin nestandartinius sprendimus apdovanoti tik menininkai, bohemos atstovai, scenos žmonės. Išties kūrybiškumas yra ne įgimta, o ugdoma savybė, kurią galima išlavinti pasitelkus specialias technikas.


Knygos „Ko iš tikrųjų norite? Neuroišmintis. Pinigų, laimės ir sėkmės dėsniai“ autoriai Markas Waldmanas ir dr. Chrisas Manningas akcentuoja, kad sužadinti kūrybiškumą – viena lengviausių užduočių, nes smegenys tai daro nuolat!

Tai nutinka, kai dirbdami pavargstate, kai tampate išsiblaškę, o dėmesys atsipalaidavus susilpnėja. Protui pradėjus klaidžioti, mintys tampa fragmentiškos, sužadinama fantazija, nes smegenyse suaktyvėja už vaizduotę atsakingos grandinės. Net jei to nesuvokiate, kūrybiniai procesai vyksta daugybę kartų per valandą, suteikdami kaktinei skilčiai galimybę pasipildyti neurocheminėmis medžiagomis, padedančiomis sutelkti dėmesį ir priimti sprendimus.

Tie patys principai pasiteisina namuose, darbe, mokykloje. Jei kartą ar du per valandą neskirsite laiko atsipalaidavimui, žaidimui ir pasvajojimui, darbingumas sumažės. Kai vis atsipalaiduojate, intuityvus kūrybiškumas gali suteikti konkurencinį pranašumą, ypač darbe.


Šios devynios strategijos padės lavinti kūrybiškumą darbe ir sėkmingai vystyti karjerą:


1. Svajokite, žaiskite, atsipalaiduokite. Atsipalaidavus sulėtėja kasdienės sąmonės ir sprendimų priėmimo procesai, galima lengviau visose smegenyse sužadinti grandines, atsakingas už kūrybingą sprendimų priėmimą.

2. Stebėkite, kaip klaidžioja ir svajoja protas. Taip lengviau sužadinti intuiciją ir vaizduotę. Kai darote kažką neįprasto ir siekiate naujų patirčių, sužadinate smegenų motyvacijos centrus. Taigi, jei norite būti kūrybingi, būkite smalsūs. Nutraukite įprastą rutiną ir ieškokite naujų idėjų.

3. Treniruokitės. Norėdami sąmoningai sužadinti kūrybiškumą, pradėkite nuo atsipalaidavimo pratimų: žiovavimo, ypatingai lėto rąžymosi, švelnaus rankų ir plaštakų paglostymo, 60-ies sekundžių pogulio. Tai padeda išblaškyti sutelktą dėmesį, susijusį su į kasdieniu sprendimų priėmimo procesu. Lavinant kūrybiško mąstymo įgūdžius, pavyks gerokai lengviau išspręsti daugelį problemų.

4. Būkite nenuspėjami. Drąsiai megzkite žaismingus, originalius, spontaniškus pokalbius su kitais. Taip komanda veiksmingiau bendradarbiauja ir tampa darbingesnė.

5. Paklauskite savo vidinio genijaus. Kalbėkitės su savo įsivaizduojamais specialistais ir paprašykite savo vidinio išminties balso patarimo.

6. Susidarykite įžvalgų sąrašą, į jį įtraukdamas praeities įžvalgas ir potyrius, paskatinusius keistis. Pasimėgaukite šiais prisiminimais kiekvieną kartą, kai jaučiatės nusivylęs ar emociškai sutrikęs.

7. Pildykite kasdienių staigmenų dienoraštį. Kasdien tiek sau, tiek kitiems padarykite ką nors naujo, kitokio ir neįprasto. Į žinomus objektus ir žmones žiūrėkite taip, tarsi matytumėte pirmą kartą. Domėkitės viskuo ir tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime išlaikykite vaikišką smalsumą.

8. Problemas spręskite efektyviai. Susirašykite visus galimus, net ir pačius beprotiškiausius sprendimus, kokius tik sugalvojate. Su kolegomis pasitelkite minčių lietų ir praplėskite vaizduotės ribas.

9. Išvalykite savo protą vienu garsu. Norėdami išvalyti protą, pabandykite kelias minutes tarti „oooommmm“. Tada dėmesingai įsisąmonindami apmąstykite aktualų klausimą arba problemą ar kliūtį, su kuria susidūrėte.

Knygoje „Ko iš tikrųjų norite? Neuroišmintis. Pinigų, laimės ir sėkmės dėsniai“ aprašomi naujausi neurologų tyrimai rodo, kad dėmesingas įsisąmoninimas yra patikimiausias būdas, padedantis didinti kūrybiškumą ir originalumą. Kai kaktinėje skiltyje sužadinama ramybės būsena, itin suaktyvėja kitos smegenų sritys. Tai savo ruožtu pristabdo įprastus mąstymo būdus ir sužadina kūrybiškumą, sustiprina savimonę ir padidina darbingumą.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis