Būtent šis ryšys padeda pagrindus visiems kitiems santykiams gyvenime. Dažnai įsivaizduojama, jog motinos meilė - savaime suprantamas dalykas. Neva motinystės instinktas turi padiktuoti, kaip teisingai elgtis. Tačiau tai klaidingas ir net gyvenimus griaunantis įsitikinimas. Deja, vieno universalaus recepto, kaip mylėti ir mokytis vienai iš kitos, nėra. Kaskart tenka analizuoti konkrečią situaciją ir ieškoti geriausio sprendimo. Tad tiek mamoms, tiek dukroms verta pasitikrinti, ar jų tarpusavio santykiuose nėra psichologinių nuodų, kurie neleidžia tapti laimingoms.

1. Susikeitusios vaidmenimis. Tokia situacija dažniausiai susiklosto šeimose, kuriose mama turi kelias santuokas, o tarp vaikų yra nemažas skirtumas. Tuomet neretai vyresnėlė anksti tampa pagalbininke buityje, prisiima auklės vaidmenį ir tarsi pati tampa mama. Pagalba nėra blogas elgesys, tačiau atsakomybės privalo būti griežtai atskirtos, nes egzistuoja plona riba tarp natūralios pagalbos skirtingose situacijose ir ydingo atsakomybės primetimo. Tokia situacija yra labai patogi išvargusiai mamai, tačiau gali tapti nepakeliama našta dukrai.

Neretai į paauglystę žengianti dukra apie tai nešneka, nes tiesiog neturi pasirinkimo. Toks supainiotas santykis dukrai užaugus gali prasiveržti įvairaus sunkumo depresijomis, polinkiu į alkoholizmą. Taip žmogaus psichika bando apsiginti nuo persitempimo, kurį sukelia per daug atsakomybių. Ironiška, bet tokios nuolat pagalbos prašančios mamos savo dukras labai myli, tačiau nemoka šio gilaus jausmo tinkamai parodyti.

Kai dukra mamai tampa atrama visose gyvenimo situacijose, susiformuoja nepagrįstas mamos įsivaizdavimas, jog jos vaikas stiprus, savarankiškas ir jam nereikalinga motiniška globa. O jos stokojančios merginos užaugusios vengia kurti šeima, gali turėti problemų dėl įsipareigojimų santykiuose. Beje, tai patvirtina ir moksliniai tyrimai. 2013 m. JAV atlikta sociologinė apklausa parodė, kad moterys iki 25 m. amžiaus vengia gimdyti ne tik dėl mokslų ar karjeros. Nustatyta, kad net 22 % vengiančių susilaukti vaikų moterų užaugo šeimose, kuriose tarp brolių ir seserų yra 5 ir daugiau metų skirtumas.

Patarimas: visada prisiminti, kad visi šeimoje augantys vaikai yra vaikai. Tad jiems visiems reikalinga globa bei meilė. Nederėtų reikalauti iš vaiko daugiau nei jis gali duoti, antraip per anksti prislėgusi atsakomybės našta virs vaiko maištavimu.

2. Mama dėl įvaizdžio. Yra atvejų, kai mama į savo dukrą žiūri kaip į savo pačios pratęsimą. Tokios mamos labai atidžiai kontroliuoja kišimąsi į dukros gyvenimą. Įsikiša tik tuomet, kai tai reikšminga jos pačios įvaizdžiui ar reputacijai. Tokias mamas atpažinti nėra sunku, dažniausiai jos itin patrauklios, charizmatiškos ir emancipuotos. Jos rūpinasi savo išvaizda ir namais. Juk tobulos moterys augina tobulus vaikus! Deja, jų dukros atsiduria šešėlyje.

Visgi tokios mamos sąmoningoms dukroms gali tapti puikiomis mokytojomis, kurias sekant galima išmokti pasitikėjimo savimi, drąsos. Empatija ir švelnumas tokio tipo mamoms yra sunkiai suvokiami dalykai, kur kas reikšmingesnis yra aplinkinių įvertinimas ir susižavėjimas. Apmaudu, tačiau tokias mamas ir jų dukras sieja paviršutiniški beveik oficialūs santykiai. Juose nemažai manipuliacijos ir ją kaip taisyklė savo įvaizdžiui vergaujanti mama naudoja tam, kad priverstų dukrą elgtis taip, kaip jai reikalinga.

Iš tikrųjų šiuose santykiuose yra užkoduota motinos siekis gauti palaikymą. Pasąmonėje tokios moterys iš tikrųjų labai nepasitiki savimi ir nuolat alksta aplinkinių pritarimo bei patvirtinimo, kad yra tobulos. Kartais jo reikalauja manipuliuodamos ar prievarta.

Patarimas: šeima neabejotinai – vienas iš svarbiausių emocinio palaikymo šaltinių, tačiau ši gėrybė turi būti dovanojama savanoriškai. Jeigu jaučiate, kad trūksta realaus pasitikėjimo savimi, reikia ieškoti palaikymo draugių tarpe ar tiesiog labiau gilintis į pozityvų mąstymą, apsilankyti pas psichologą.

3. Emocionalioji mama. Jausmų chaoso kamuojamos mamos verčia savo dukras jaustis nesaugiai. Jos niekada nežino, su kuo teks susidurti: su geros ir jautrios ar su susierzinusios ir priekabios mamos elgesiu. Visiems derėtų prisiminti, kad santykiai su mama suformuoja bendrą pasąmoninį bet kokių kitų santykių modelį. Tad užaugusios su emociškai nestabilia mama moterys ryšį su ja patiria kaip nesaugų ar net pavojingą. Kyla pasąmoningas troškimas save apsaugoti ir atsiriboti. Dukra tokiuose santykiuose neretai prisiima kaltę už mamos nuotaikų svyravimus. O ir vėliau perkelia tai į visas kitas gyvenimo sritis, nepasitiki savimi.

Emocinis motinos nestabilumas veikia ne tik paaugusius vaikus. Didžiosios Britanijos mokslininkai įrodė, kad itin audringus nuotaikų svyravimus išgyvenančios jaunos mamos šias destruktyvias emocijas kūdikiams perduoda su pienu. Manoma, kad tokie vaikai net 2 kartus sunkiau sukoncentruoja dėmesį ir patiria mokymosi sunkumų.

Emocionaliosios mamos namuose gali sukelti tikrą pragarą. Jas viskas erzina, niekas neįtinka. Kritikuoja itin aštriai ir net skaudina artimiausioje aplinkose atsiduriančius žmones. Tokios mamos yra šeimos santykių centras ir gyvenimas priklauso nuo jų, tad kai blogai mamai, blogai ir visiems kitiems. Visgi tokioje šeimoje vaikai gali išmokti drąsos kovoti už savo interesus, tačiau ši pamoka suvokiama gana vėlai.

Patarimas: tokios moterims pagalbą suteiks savo emocijų svyravimų sekimas ir analizė. Susidoroti su šia nelengva užduotimi pagelbės psichoterapija.

4. Karingoji mama. Šiam tipui priklauso moterys, kurios beveik niekada nepripažįsta savo klaidų ir labai stengiasi pademonstruoti, jog yra tobulos. Šios mamos yra itin kritiškos, linkusios nuvertinti savo dukras. Kartais šiuose santykiuose net įsipina pavydas ir konkurencija, kai mama pradeda kovoti su savo dukra dėl viršenybės ar pasiekimų. Namai tampa nesibaigiančio karo lauku, kuriame motina stengiasi pademonstruoti savo valdžią.

Blogiausia būna tuomet, kai dukra susitapatina su mamos jai primetamais negatyviais iššūkiais. Tuomet dukra nukenčia emociškai ir psichologiškai, o galiausiai dėl to pradeda formuotis ligos fiziniame kūne. Kai dukra nuolat jaučiasi atsakinga už savo mamos elgesį, nuotaiką, patiria didžiulį stresą. O juk būtent stresas yra daugelio ligų priežastis. Tokios kovingos mamos stengiasi išprovokuoti dukrų kaltės jausmą, kad priverstų jas elgtis kaip pageidauja jos. Neretai taiko savo dukroms žodinį arba emocinį smurtą, o kartais net griebiasi fizinių veiksmų. Visa tai kovingai nusiteikusios mamos lengvai pateisina, nes būna įsitikinusios, jog dukros charakteris yra ydingas ir tik jos žino, kaip jį pataisyti.

Patarimas: šioms mamoms visada norisi priminti, kad dukra yra asmenybė su visais tik jai būdingais aspektais. Vaikas nėra muštruojamas karys, o veikiau keliautojas, kuris turi pats rasti savo individualų kelią.

5. Viską kontroliuojanti. Karingai nusiteikusias mamas nesunku supainioti su siekiančiomis viską ir nuolat kontroliuoti. Jos linkusios viską laikyti savo rankose ir nevengia priminti dukroms, jog mama viską žino geriausiai. O taip pat moka įtikinti, kad pačios aukojasi dėl savo dukrų, ypač tuomet, kai liepia kažką daryti ar nedaryti.

Visgi toks motinos elgesys siunčia dukrai pasąmoningą žinutę, jog ji negali pati pasirinkti ar net nėra pajėgi to padaryti. Tai suformuoja nuolaidų dukros charakterį, užaugusios jos nepasitiki savimi, nuolat dvejoja ir net subrendusios nesugeba priimti lemtingų savo gyvenimo sprendimų. Joms gyvybiškai reikalingas mamos, vyro ar kitų artimųjų palaikymas. Su tokia mama užaugusi dukra yra silpna dvasiškai, o kartais ir fiziškai.

Didžiosios Britanijos medikų atliktas tyrimas parodė, kad vaikai, kurie augo itin rūpestingai prižiūrimi ir perdėtai globojami, skundžiasi iki 18 % silpnesne imunine sistema. O taip pat yra nustatytas perdėtos kontrolės ir depresijos ryšys.

Patarimas: troškimas rūpintis savo dukra yra nuostabus ir vertingas jausmas. Tačiau svarbu leisti jai išmokti kliautis intuicija ir sąmoningai veikti. Būtina mokytis švelnios diplomatijos bendraujant su savo dukra, tik tuomet nesukeliant žalos bus galima pakoreguoti jos elgesį.

6. Emociškai šalta mama. Šios moterys bet kokį savo dukrų bandymą pasiekti artumo nesąmoningai atstumia. Neretai tokios mamos visą savo meilę atiduoda tik vienam iš vaikų, o kitam jos tiesiog nebelieka. Tokia mama pati nusprendžia, kad mažiau pasitikintis nedrąsus vaikas bus ignoruojamas. Žinduolių pasaulyje yra stebimas panašus santykių modelis, kai fiziškai silpnas jauniklis patiria mažiau globos, nes gyvūnas instinktyviai jaučia, jog jis neišgyvens. Emociškai šaltos motinos elgesys jokio fiziologinio pagrindo neturi, tačiau iš šono atrodo labai panašiai. Mama ignoruoja savo dukrą, santykiuose praktiškai nėra fizinio kontakto ir labai trūksta psichologinio palaikymo bei motyvacijos suteikimo.

Ignoruojamoms dukroms susiformuoja psichologiniai randai, kurių užgydyti, deja, nebeįmanoma. Emociškai šaltų motinų dukros net ir užaugusios nuolat siekia meilės bet kokia forma, trokšta būti priimtos ir įvertintos. Jos neišvengiamai ieško atsako į savo jausmus artimoje aplinkoje: tetose, senelėse, pusseserėse ar tėvo asmenyje. Tačiau gali patirti tik laikiną psichologinį komfortą. Sukūrusios santykius nuolat alksta partnerio meilės įrodymų ir patvirtinimų, jaučiasi nesaugios.

Patarimas: šioms mamoms veikiausiai patarimai nepadės, nes jos taip elgiasi nesąmoningai ir neretai tai pakeisti labai sunku. Iš kančios rato išsivaduoti gali tik paaugusios dukros, kurios išmoksta sąmoningai priimti savo mamą tokią, kokia ji yra.

7. Mama – aktorė. Šiuose santykiuose vyrauja chaosas, nes neegzistuoja ribos, kurios aiškiai atskirtų mamą ir dukrą. Šiuo atveju dukros poreikis būti mylimai ir globojamai tarsi paskęsta motinos troškime per dukrą parodyti ir atskleisti save. Gali atrodyti, kad šios mamos aukoja viską tam, kad įgyvendintų dukters svajones ir tikslus, kuriuos pačios joms primetė. Jų nedomina, ar dukra per šiuos pasiekimus save realizuoja, nes yra įtikėjusios, kad ji tiesiog negali norėti kažko kito.

Deja, tokios dukros būna pasmerkiamos amžinam ieškojimui. Iš pradžių jos keliauja iš vienų lavinančių užsiėmimų į kitus, o suaugusios niekaip neatranda savojo kelio, nes tiesiog savęs nepažįsta. Charakteringiausias to pavyzdys yra vaikų grožio konkursai. Kai vos trejų metų sulaukusios mergaitės yra puošiamos lyg suaugusios ir turi demonstruoti talentus scenoje. Kai mažosioms nugalėtojoms uždedama karūna, mama patiria psichologinį pasitenkinimą, lyg karūnuota būtų pati. Tačiau daugeliu atvejų šie santykiai yra neblogai užmaskuoti. Mamos-aktorės nuolat sistemingai kreipia savo dukras siekti aukštumų, tačiau ne gerąja, o prievartos prasme, kol galiausiai vaikas nebegali apsispręsti, kas jam tinka, o kas ne.

Patarimas: kiekvienas žmogus yra unikalus ir turi savo gyvenimo kelią. Svarbiausia yra pažinti save ir tuomet realizuoti. Tik tada ateina laimė ir harmonija. O ir mamoms vertinga nustoti stengtis „pramušti“ galva skylę sienoje, kai visai greta yra durys. Būtent pro jas galima švelniai įvesti savo dukrą į sėkmės kelią.

8. Ignoruojanti mama. Jeigu mama nuolat ignoruoja dukrą, nors ir nėra emociškai šalta, yra didelė tikimybė, jog šioji užaugusi labai stokos pasitikėjimo savimi. Tokiuose santykiuose užaugusios moterys dažnai mano, kad yra nevertos gero gyvenimo, dėmesio ir net laimės. Vengia imtis iniciatyvos taip saugodamos save nuo nusivylimo.

Tačiau giliai širdyje motinos dėmesio stokojusios moterys nori būti įvertintos, pripažintos ir todėl nuolat išgyvena vidinį konfliktą. Jų sąmonėje vidinis dialogas nuolat sekina jėgas, o jos pačios jaučiasi itin nelaimingos.

Patarimas: prisiminti, kad tik tėvų padedamas vaikas gali suprasti, kas vyksta kiekvienu jo gyvenimo etapu, išmokti pažinti save bei aplinką, galiausiai sužinoti, kaip kuriami santykiai. Tik tuomet galima viltis, jog vaikas augs laimingas ir suras savąjį dar niekieno nepramintą kelią į sėkmę.