Esate vaikų ir paauglių psichologė. Su kokiomis problemomis dažniausiai susiduria pas jus apsilankantys vaikai ir paaugliai?

Problemų spektras labai įvairus, tačiau dažniausiai tėvai kreipiasi dėl vaikų bendravimo sunkumų, žodinių, fizinių, elektroninių patyčių, emocijų nevaldymo, dėmesingumo, socialinių įgūdžių stokos. Kalbant apie paauglius, pastebiu, kad tėvai iš jų tikisi daugiau atsakomybės, laiku atliekamų pareigų namuose, didesnės mokymosi motyvacijos. Tėvai dažnai nesusikalba su savo paaugliu, kyla konfliktai, kurių pasekmės būna skaudžios: tarp tėvų ir vaikų prarandamas pasitikėjimas, nebėra nuoširdžių pokalbių, supratimo ir palaikymo.

Kokius sprendimo būdus ir priemones naudojate savo darbo praktikoje norėdama padėti vaikams sprendžiant jų problemas?

Bet kokiam sunkumui spręsti būtina kalbėtis ne tik su pačiu vaiku, bet ir su jo tėvais. Visuminis problemos suvokimas yra vienas svarbiausių atspirties taškų organizuojant tolimesnį pagalbos vaikui planą. Žinoma, pagalbos būdai ir priemonės priklauso nuo vaiko amžiaus: su mažais vaikais piešiame, žaidžiame, vaidiname, muzikuojame, kuriame istorijas, o su paaugliais daugiau kalbamės, žaidžiame intelektualesnius žaidimus, reikalaujančius žinių apie mus supantį pasaulį.

Ką patartumėte vaikams, kurie turi vidinių ir psichologinių problemų, kokia veikla jiems reikėtų užsiimti, kaip elgtis ir kuo domėtis?

Visiems padedančio vidinių ir psichologinių sunkumų sprendimo recepto nėra. Kiekvienas esame individualus ir nuolat besikeičiantis, todėl reikėtų nuolat stebėti ir analizuoti savo emocijas, pojūčius. Gilinimasis į save gali padėti greičiau atrasti tinkamą užsiėmimą. Jei pastebite, kad Jūsų vaikas sunkiai pasirenka ar visai vengia imtis veiklos, į tai reikėtų atkreipti dėmesį ir su juo pasikalbėti. Gali būti, kad ne iš karto vaiką pavyks prakalbinti, tačiau atkakliai stebėkite, ką jis veikia laisvalaikiu, apie ką dažniausiai pasakoja, kuo domisi ir apie tai bandykite kalbėtis su juo. Visada sakau, kad tik aktyviai veikdami galime pasiekti norimų pokyčių, atsirinkti sau geriausiai tinkamus užsiėmimus.

Kokias dažniausias klaidas daro tėvai šeimoje, kurios gali pakenkti vaiko elgesiui ir psichologinei būsenai?

Kraštutinumai – daugiausiai painiavos ir chaoso sukeliančios auklėjimo klaidos. Per daug giežtai tėvai apribojantys vaiko laisvę, gali iššaukti jo pasipriešinimą, maištavimą, o per didelės laisvės apsuptyje neretai vaikas pasiklysta ir įsitraukia į pavojingas situacijas. Visada reikėtų atkreipti dėmesį į vaiko individualius charakterio bruožus ir į aplinką, kuri jį supa. Dažnai tėvai pamiršta, kad jų vaikas ar paauglys dar neturi tiek gyvenimiškos patirties, kad tinkamai pasirinktų draugus, pomėgius, užsiėmimus, tad jam galima padėti neįsakinėjant, o nuoširdžiai kalbantis, paaiškinant elgesio pasekmes ir parodant tėvišką meilę ir rūpestį. Bendraujant su vaiku nebijokite pasirodyti silpni ir pažeidžiami, papasakokite, kaip jums sekėsi išgyventi vaikystę, paauglystę, kas jums padėjo? O gal kaip tik trukdė?

Paauglystė sunkus laikotarpis ne tik pačiam vaikui, bet ir jo tėvams. Kaip turėtų elgtis tėvai šeimoje, tokiu sudėtingu vaiko gyvenimo laikotarpiu?

Paauglystė - sudėtingas ir permainingas etapas, kuriam tėvai turėtų pasiruošti. Ypatingą reikšmę paauglys skiria išvaizdai, bendraamžių įtakai, siekia atskleisti savo tapatumą, nepriklausomybę, bando atsiskirti nuo tėvų. Natūralu, kad tėvai išgyvena pasimetimą ir nerimą, nes anksčiau taikytini auklėjimo būdai nebetinka. Atrodo, kad tėvų autoritetas menksta, tačiau taip nėra. Nors ir paaugliai atsikalbinėja, priešinasi ir maištauja, iš tiesų susidūrę su sudėtingomis situacijomis vadovaujasi tėvų patarimais, jų diegiamomis vertybėmis, stebi tėvų pavyzdį.

Keletas patarimų, kaip palaikyti darnius santykius su paaugliais:

1. Protingai kontroliuokite paauglio elgesį: paaugliui negalima leisti žeminti tėvų, jis turi žinoti savo ribas, nuolat jas priminkite.
2. Iškelkite realius lūkesčius paauglio atžvilgiu, tai gali padėti ramiau reaguoti į padarytas klaidas, nesklandumus.
3. Motyvuotai ir pagarbiai išsakykite, ko tikitės iš paauglio, tai padeda jam jaustis nepriklausomu ir reikšmingu.
4. Bent kartą per dieną raskite laiko su paaugliu aptarti dienos įspūdžius.
5. Kaip įmanoma dažniau užsiimkite bendra veikla su savo vaiku: pramogaukite, tvarkykitės, žaiskite stalo žaidimus ir kt.
6. Parodykite, kad suprantate bet kokius patiriamus paauglio emocinius sunkumus, bendravimo problemas.
7. Atvirai kalbėkitės apie pasikeitimus, kurie vyksta Jūsų vaiko gyvenime.

Ar per visą savo psichologės darbo laikotarpį esate turėjusi sudėtingą atvejį dirbant su vaikais ir paaugliais? Jei taip, trumpai apie tai papasakokite.

Kiekvienas atvejis yra individualus ir sudėtingas, tad jam spręsti reikia nuolatinio tėvų ir jų vaiko aktyvaus dalyvavimo, noro keistis. Dažnai psichologas yra tarsi tarpininkas-pagalbininkas, padedantis geriau suprasti sunkumus, jų priežastis ir rasti tinkamiausius sprendimo būdus. Tad rezultatas priklauso nuo visų situacijoje dalyvaujančių narių įsitraukimo ir motyvacijos keistis.

Ar pasitaiko atvejų, kuomet psichologo pagalba išgydžius vaiko psichologines problemas šios vėl atsinaujina? Kaip tai gali pasireikšti tolimesniame vaiko gyvenime?

Pasitaiko visko, nes sunkumai kyla dėl įvairių pokyčių gyvenime, pavyzdžiui, gyvenamos vietos pakeitimas, perėjimas į naują mokyklą, klasę, naujų draugų paieška, stresas šeimoje ir kt. Numatyti, kad vaikas nepatirs neigiamų išgyvenimų neįmanoma, tad problemos atsinaujinti ar net sustiprėti gali.

Šiai temai būdinga ir savižudybių problema. Tai itin dažnas reiškinys Lietuvoje remiantis ne tik statistika, bet ir žiniasklaidos pranešimais. Kodėl vaikai Lietuvoje yra linkę į savižudybę, kas turi nutikti tokio, kad jaunas žmogus išdrįstu pakelti ranką prieš save?

Priežastys gali būti įvairios, tačiau jei pastebite, kad jūsų vaikas ar jo draugas atrodo vienišas, atsiskyręs, vengia bendrauti, nepasitiki savimi būtina apie tai su juo kalbėtis, informuoti jo tėvus ar kreiptis pagalbos į specialistus. Gali būti, kad įsisukdami į darbo, kasdieninius rūpesčius galime nepastebėti savo vaikų emocinės būsenos ir ignoruoti jo problemas. Perdėta tėvų globa arba vaiko atstūmimas gali padidinti savižudybės riziką, tad būkime budrūs, reaguokime kilus sunkumams ir ieškokime pusiausvyros auklėdami vaikus.

Norint apsaugoti vaikus nuo savižudybių ar depresijos kaip ligos, ko reikia imtis artimiesiems, o galbūt kažką keisti pačioje visuomenėje?

Būtina atvirai kalbėtis su savo vaiku. Būkime atviri ir dėmesingi vaiko išgyvenimams, jausmas, patyrimams. Visuomenės tendencijos keisis jei nors mažais žingsneliais pradėsime nuo savęs ir savo aplinkos.

Remiantis jūsų patirtimi, ką rekomenduotumėte tėvams ir vaikams, norint išsaugoti visavertį bendravimą šeimoje, ugdyti problemų sprendimų priėmimą kartu, palaikyti santarvę šeimoje?

Vaikai mokosi iš tėvų pavyzdžio. Jei šeimoje konfliktai yra sprendžiami konstruktyviai, tikėtina, kad ir vaikas ieškos tinkamesnių problemos sprendimo būdų. Kartais pamirštame elementarias bendravimo taisykles, padedančias kurti santarvę šeimoje: būkime mandagūs su savo šeimos nariais, gerbkime juos, atvirai bendraukime ir klauskime. Taip pat supraskime, išklausykime ir padėkime kiekvienam nariui šeimoje jaustis saugiai. Mokykimės ne tik girdėti, bet ir išgirsti.