Atostogos – gana pavojingas reikalas, ypač prie jų nepratusiam žmogui. Štai viena mano pažįstama – 5-erius metus neatostogavusi išprotėjusi darboholikė, atsidūrusi ant visiško išsekimo ribos, gydytojo galiausiai buvo priversta pasiimti atostogas. Ilsėjosi ji, kaip ir dirbo, – iš visos širdies: tris mėnesius keliavo po Azijos kraštus. Grįžo nušvitusi ir supratusi, kad karjera ir pinigai yra visiškas niekis, taigi atsisakė aukštų pareigų prekybos įmonėje ir ėmė rengti seminarus apie tai, kaip atrasti kelią savęs link. Netrukus suprato, kad tame kelyje jai visai nepakeliui ir su savo dvasiškai primityvoku vyru, tad netrukus ramia sąžine paliko ir jį. Dabar jaučiasi laisva ir laiminga, nors būna dienų, kai kišenėje barška centai.

Psichoterapeutė Genovaitė Petronienė įsitikinusi, kad norėti pokyčių pailsėjus yra visiškai natūralu: „Jei žmogus trokšta ko nors nepatirta, siekia išbandyti ką nors nauja, tai per atostogas gali įvykti didelis psichologinis šuolis. Nauji žmonės, patirtys praplečia pažinimo ribas, leidžia pamatyti daugiau alternatyvų. Kartu tai yra būdas geriau pažinti save – atsidūrę naujoje aplinkoje, patekę į neįprastas aplinkybes, neretai neturim kur trauktis, tad priimam iššūkius ir patys nustembam supratę, kiek daug galim.“ Tokia patirtis suteikia drąsos ir kasdieniame gyvenime – vargu ar tas, kuris, žvelgdamas mirčiai į akis, kybojo virš bedugnės kur nors kalnuose, tirtės iš baimės susidūręs su priekabiu klientu. „Kai grįžti iš kalnų, visos problemos čia, žemai, atrodo tokios menkos ir juokingos. Krizė? Ir jūs tai vadinate krize?!“ – „Moters“ žurnalui yra pasakojusi sveikuolė Sigita Kriaučiūnienė. Jai kalnai padėjo apsispręsti palikti nuobodų darbą ir imtis širdžiai mielos veiklos. Tik ne visiems taip pasiseka: grįžę iš atostogų, apimti gyvenimo lengvumo jausmo, jie trenkia durimis, bet kitų atverti neskuba.
Pasak psichologės, per atostogas gimusias idėjas ir patirtus atradimus reikia vertinti rimtai, bet taip pat svarbu išmokti nesielgti spontaniškai, gerai visko neapsvarsčius.

Nenoriu į darbą!

Ir kam nepažįstamas toks jausmas – paskutinėms atostogų dienoms, valandoms ištirpus kaip ledams atokaitoje, dėl to apimta nesuprantamo irzulio bei liūdesio, į biurą turi įplasnoti it drugelis: lengva, džiugi ir pailsėjusi. Tiesa, plasnoti it drugelis gali vos kelias valandas, paskui privalai energingai kaip bitutė kibti į susikaupusius darbus – juk esi (turi būti) kupina jėgų, ne tokia, kaip atostogų dar nematę kolegos! Deja, visi darbai kaip tyčia krenta iš rankų, o apsukos gerokai sulėtėjusios. Tokiomis akimirkomis ne vienas ima svarstyti, ar tikrai dirba tą darbą, kurį turėtų, ir ar ne laikas ieškoti kito? Ar vadinamoji poatostoginė depresija išties yra signalas imtis pokyčių? Psichoterapeutė nuramina: „Poatostoginis tingulys – visiškai natūrali būsena, ir tai tikrai nereiškia, kad reikia keisti darbą. Taip dažniausiai nutinka dėl dviejų priežasčių – arba ilsėjotės per trumpai, arba priešingai – pailsėjote pernelyg gerai.“

Kaip rasti pusiausvyrą ir kokia atostogų trukmė yra pati optimaliausia – psichologų nesibaigiančių diskusijų tema. Remiantis senosiomis teorijomis, žmogus privalo ilsėtis ne mažiau kaip 4 savaites – neva vien pereiti iš vieno režimo į kitą reikia ne mažiau kaip vienos, bet pastaruoju metu pasigirsta vis daugiau balsų, skelbiančių amnestiją trumpoms atostogoms. Diuko universiteto Šiaurės Karolinoje profesorius Danas Ariely’is, ištyręs per tūkstantį vadybininkų, nustatė, kad trumpos atostogos šios profesijos atstovams kelia kur kas mažiau streso nei ilgos ir yra kur kas naudingesnės. „Ketverios trumpos atostogos per metus gerokai naudingesnės žmogaus psichologinei būsenai nei vienos ilgos“, – tikina jis. Šią mintį profesorius grindžia tuo, kad per savaitę žmogus nespėja iškristi iš įprasto gyvenimo rimto, taigi ir grįžti nebūna taip sudėtinga. Anot D. Ariely'io, laimingiausios yra pirmosios atostogų dienos. Nustatyta, kad septintą laimės jausmas išnyksta, tad ilgos atostogos dvelkia nuoboduliu, palieka ne pačius maloniausius įspūdžius ir atbukina protą.

G. Petronienė sutinka, kad, grįžus iš ilgesnių atostogų, gali būti sunkiau įsitraukti į darbą, tačiau mano, jog per metus bent vienas ne trumpesnis kaip 3 savaičių poilsis yra būtinas žmogaus psichinei ir fizinei sveikatai atgauti. „Ilgiau paatostogavus įsibėgėti sunkiau, bet poveikis juntamas ilgiau, pailsėjęs organizmas yra pajėgus pakelti didesnius krūvius. Grįžęs į darbą po 2 savaičių ar greičiau į įprastą režimą pereisi gal ir lengviau, bet netrukus ir vėl jausiesi pavargęs, tarsi tų atostogų nė būti nebuvo. Geriausia atostogauti po 3 savaites 2 kartus per metus, bet kas mums tiek duos? – juokiasi psichologė. – Galima rinktis 4 savaites vieną kartą, bet tada kyla rizika nusibaigti visus metus laukiant kitų atostogų. Tad aš poilsį daliju į dvi dalis: trijų ir vienos savaitės trukmės.“ Kad atostogauti reikėtų ne kartą per metus, pritaria ir kelionių organizatorės bendrovės „Voyage-Voyage“ verslo plėtros vadovė Ingrida Navickaitė. Pasak jos, kartą per metus atostogaujančius žmones nesunku atpažinti: jie atrodo pervargę, nesigilina į detales ir ima tai, ką siūlo kelionių organizatoriai. Tai sumažina atostogų teikiamą naudą, džiaugsmą – juk planuoti yra taip pat smagu, kaip ir atostogauti.

Kad ilgosios atostogos nesibaigtų skausmingomis pagiriomis, dar vadinamomis poatostogine depresija, G. Petronienė siūlo iš poilsio į darbo būseną pereiti pamažu. „Svarbiausia, kad žmogus nepultų į darbą iškart – iš vakaro parskrenda, o ryte – jau ten. Planuokite keliones taip, kad kelias dienas, geriausiai – savaitę, dar galėtumėte pailsėti, susitvarkyti, peržiūrėti nuotraukas. Grįžę į darbą taip pat neskubėkite, įsibėgėkite pamažu, jei tik veiklos pobūdis tai leidžia“, – sako ji.
Užplūdus poatostoginiam tinguliui, nereikia pradėti savęs plakti ar abejoti atostogų nauda – ilgas poilsis nekenkia darbo našumui. Priešingai – pastebėta, kad reguliariai atostogaujantys žmonės dirba ne tik greičiau, bet ir yra kūrybiškesni, o geros idėjos šiais laikais vertinamos labiau nei viršvalandžiai. Štai JAV, kur nėra galiojančio įstatymo dėl privalomų atostogų, verslininkai per metus atostogauja vidutiniškai tik 6 dienas, tačiau rinkos analitikai tikina, kad būtent dėl to mažėja intelektinis Amerikos potencialas. Atostogauti sau neleidžiantys žmonės ne tik pervargsta, bet ir įstringa tų pačių įgūdžių ir problemų rate, nebesugeba atrasti naujų galimybių. „Visą laiką darydamas tą patį negali matyti savęs iš šalies, o atsitraukęs daug ką pamatai tarsi nuo kalno, tampa aiškiau, ką veikti toliau“, – tvirtina psichologė. Štai kodėl atostogos rekomenduojamos net... bedarbiams. Gal jiems ir nėra nuo ko ilsėtis, tačiau pakeisti aplinką, įpročius ir taip ištrūkti iš užburto rato dar svarbiau nei dirbantiems žmonėms. Bent jau Vokietijoje į tai žiūrima rimtai – apie numatomas pasiimti atostogas bedarbiai privalo pranešti darbo biržai, kad neprarastų bedarbio pašalpos.

Po palme ar į kalnus?

Kaip reikėtų atostogauti, kad grįžę į tarnybą nudžiugintume viršininką ne prašymu atleisti iš darbo, o geromis idėjomis? Svarbi ne tik atostogų trukmė, bet ir pobūdis. Vieniems po sunkaus alinamo darbo nesinori nieko, tik tingiai tįsoti ant smėliuko prie jūros ar tiesiog plaukti pasroviui. Kiti tikisi per savaitę sutvarkyti visus nebaigtus reikalus ir dar pailsėti. Kai kolegos paklausė, ką ketinu veikti per savo 2 savaičių atostogas, beregint išpyliau: „Perdažyti sienas, nuvažiuoti prie jūros, aplankyti tėvus, seniai matytus draugus ir... Beje, gal kas nors turit E L James romaną „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“? Noriu įsitikinti, kuo jis toks ypatingas. Gal knygos įkvėpta pagyvinčiau savo santykius su vyru?..“ Visi pradėjo juoktis. Nors mano troškimai buvo nuoširdūs, akivaizdu, kad, įgyvendinus vos pusę atostogų plano punktų, nei knygoms, nei tuo labiau santykiams pagyvinti neliks nei laiko, nei jėgų. Ką ir kalbėti apie poilsį bei naujas idėjas. „Remontas – tai kuo tikriausias atostogų žudymas. Nebent dažydamas sienas žmogus jaučia kone meditacinį malonumą, – tikina G. Petronienė. – Aktyvūs žmonės tikrai dažnai daro šią klaidą – prisiplanuoja per atostogas tiek veiklos, kad įgyvendinti to tiesiog neįmanoma fiziškai. Jei viskas nesiklosto pagal planą, jie patiria stresą ir grįžta į darbą dar labiau pavargę.“

Kitas kraštutinumas – plaukti pasroviui, pasak psichologės, irgi ne ką geresnis. Pragulinėjęs atostogas namuose, prasitrynęs iš kampo į kampą, jausiesi nusivylęs ir nepasisėmęs. Tad net ir labiausiai pavargusiems ji siūlo pagulinėti dvi tris dienas, o likusį laiką praleisti aktyviau. „Atostogos turi būti atvirkštinės tam, ką veikiate. Jei jūsų darbas monotoniškas, o smegenys alksta įspūdžių, leiskitės į pažintinę kelionę, rinkitės dar nematytas šalis. Jei dirbate įtemptą protinį darbą, pažintinės kelionės nelabai tiks, nes smegenys vis tiek dirbs: apdoros informaciją, kaups žinias, planuos, organizuos. Jums geriau imtis aktyvios fizinės veiklos – kopti į kalnus, plaukti baidarėmis, leistis į turistinį žygį“, – pataria psichologė. Beje, kryptį taip pat galite rinkis pagal savo dvasinę būseną. Nuolat panikuojate dėl darbo ir karjeros? Skriskite į Lotynų Amerikos ar Pietų Europos šalis, kad išmoktumėte atsipalaiduoti, ilsėtis, švęsti ir mėgautis gyvenimu. Nerimą kelia pinigų trūkumas? Tokiu atveju verta nuvykti į kai kurias Azijos ar Afrikos šalis, kad pamatytumėte, kas iš tikrųjų yra skurdas ir kokios juokingos yra jūsų finansinės bėdos. Jaučiate apatiją, jėgų ir kūrybiškumo trūkumą? Įkvėpti naujų idėjų ir energijos padės megapoliai, tarkim, Niujorkas, Stambulas, Tokijas.

Kitas svarbus dalykas – laikas sau. Ne veltui sakoma, kad visos geros mintys gimsta per pauzes. „Kad ir kokį atostogų būdą pasirinktumėt, skirkite laiko ir ramiai pabūti su savimi, – sako G. Petronienė. – Net jei tai kruopščiai suplanuota pažintinė kelionė, nesistenkite apibėgti visų garsių vietų, muziejų, vieną kitą pusdienį būtinai pasisėdėkite kavinėse, pagulėkite paplūdimyje ar pan.“
Atostogos, pasak psichologės, gali būti ir visai ramios – tarkim, meditacijos stovykloje. Svarbiausia – kad jos nebūtų nuobodžios ir monotoniškos, kad nevirstų tokia pat rutina kaip darbas. Tik tai, kas nauja, nepatirta, gali pažadinti mūsų smegenis naujiems kūrybiniams impulsams. Deja, dauguma žmonių, atradę širdžiai mielą vietą, vyksta į ją daugybę metų guosdamiesi, kad poilsis svetur jau savaime yra vertingesnis nei Lietuvoje. Vis dėlto, jei kalbėtume apie atsinaujinimą, nėra jokio skirtumo, kur – Tailande, Ispanijoje ar Šventojoje – atostogaujate jau penkti metai.

Kad Lietuvos žmonės jau yra išmokę šią pamoką, pripažįsta ir I. Navickaitė. Pasak jos, net ir labai pervargusiems gulėti po palme nebėra taip aktualu kaip anksčiau. Dabar vis daugiau keliautojų, ypač aukštas pareigas einančių moterų, renkasi intensyvias pažintines keliones į egzotiškus kraštus – Indiją, Šri lanką, Maldyvus, Vietnamą, Kiniją. Didelis kelionės tempas ir įspūdžių gausa joms padeda pamiršti tradicinius mamos, žmonos, lojalios darbuotojos vaidmenis ir išvalyti smegenis. O tada atsiranda vietos ir naujiems dalykams.

Išjungti smegenis per atostogas – viena sunkiausių užduočių vadovaujamus ar tiesiog atsakingus darbus dirbantiems žmonėms. Didžiosios Britanijos valdymo instituto duomenimis, net 47 proc. vadybininkų atostogauti nebesugeba. Apie 26 proc. jų pasiima į namus dokumentų, 80 proc. atsakinėja į darbinius elektroninius laiškus, 50 proc. – į telefono skambučius, o 10 proc. netgi patys retkarčiais užsuka į darbą. Tokį nesveiką požiūrį lemia ne tik noras užsiiminėti mėgstama veikla, bet ir kur kas liūdnesnė priežastis – baimė netekti darbo. Kitaip tariant, kai kurie žmonės atsisako atostogauti ne todėl, kad bijo, jog įmonė be jų neišsivers, bet priešingai – iš baimės sugriauti sunkiai susikurtą nepakeičiamo darbuotojo statusą. Tik juk nuvarytus arklius anksčiau ar vėliau nušauna, tiesa? Kol nepakeldamas galvos uoliai vykdysite visus viršininko paliepimus, į jo kabinetą užsuks dailiai įdegęs jūsų kolega ir pareikš: „O jei pasiūlytume klientams naują paslaugą? Pekine dabar sparčiai populiarėja...“ Spėkite, kam atiteks naujojo projekto vadovo pareigos, o kas toliau dalys lankstinukus?

Jei norite, kad po atostogų prasidėtų naujas gyvenimas...

...planuokite kaskart patirti ką nors neatrasta: vykti vis į kitą šalį, rinktis kitą veiklą ar bent jau praleisti su kita kompanija;
...išvykdami nepalikite nebaigtų darbų – tokios uodegos trukdo ilsėtis, apkrauna smegenis, tampa sunkiau grįžti į darbą;
...per metus atostogaukite bent 2 kartus, vieną jų – ne trumpiau kaip 3 savaites;
...grįžę kurį laiką pagyvenkite aplankytos šalies gyvenimo būdu, emocijomis, bendravimo maniera, mėgaukitės to regiono patiekalais ar muzika;
...neužtenka žinoti, ko nenorite, reikia dar suvokti, ko norite. Jei per atostogas supratote, kad darbas jums ne prie širdies, bet mintyse kol kas nesidėlioja vizija, ką vietoj to norėtumėte veikti, vadinasi, rimtiems pokyčiams dar nepribrendote.