Antakalnyje, „Vilnius Tech Park“ kaimynystėje įkurtame bendruomenės centre vietos gyventojai jau ne pirmus metus lankosi itin noriai. Žalių idėjų platforma „Miesto laboratorija“ čia organizuoja daug įvairių renginių: nagingų kaimynų ir baldų atnaujinimo dirbtuves, blusturgius, skaito paskaitas apie daržininkystę mieste, organizuoja susitikimus su žymiais antakalniečiais ir kt. Viena labiausiai vietinių pamėgtų vietų Sapiegų parke – antakalniečių daržas. Jis veikia bendruomeniniu principu – visi sėja, visi valgo. Pasikapstyti bendrame darže po darbo dienos mėgsta tiek studentai, tiek dirbantieji, tiek pensininkai.

Miesto laboratorija
Foto: PJ Fotopo

Šiemet daržininkyste besidominčius ir ekologijai prijaučiančius gyventojus „Miesto laboratorijos“ įkūrėjos pakvietė susipažinti su visame pasaulyje vis labiau populiarėjančia naujove – hidroponiniu šiltnamiu. „Šiame išmaniajame darže, pasitelkę hidroponikos technologiją, auginame daržoves be dirvožemio ir saulės šviesos. Tokia kryptimi žengia modernūs Vakarų miestai: Amsterdamas, Berlynas, Stokholmas, – sako viena iš „Miesto laboratorijos“ iniciatorių Renata Domeikaitė. – Hidroponikos populiarumas suprantamas. Šiandien 54 proc. pasaulio žmonių gyvena miestuose. Prognozuojama, jog 2050 metais miesto gyventojų bus jau 75 proc. Tokia miestų plėtra kelia įvairius iššūkius: išaugęs vartojimas, aplinkos tarša, augantis atliekų kiekis, mažėjantis rekreacinių erdvių plotas, transporto kamščiai, susvetimėjimas. Dėl šių priežasčių miesto gyventojai turi mokytis keisti savo gyvenimo būdą į draugiškesnį aplinkai. Mūsų bendruomenėje vieni prie to prisideda fiziniu darbu, kiti padeda renginių metu, treti aukoja pinigų, atsineša idėjų. Esame visiškai atvira bendruomenė, kurios veikla didžiąja dalimi priklauso nuo aplink esančių žmonių.“

Kuo hidroponika pranašesnė už tradicinę daržininkystę?
Hidroponiniai šiltnamiai dar vadinami vertikaliaisiais daržais, mat augalai auga savotiškose lentynose, išdėstytose viena virš kitos, tad toks daržas užima itin mažai vietos. Dėl to jie yra populiarūs šalyse, kuriose labai trūksta dirbamos žemės. Ir, žinoma, miestuose, kur dirbamos žemės faktiškai nėra išvis.

„Hidroponiniu būdu užsiauginti ir turėti šviežių žalumynų, daržovių ištisus metus gali kiekvienas, tam užteks ir nedidelio kampo namie, sandėliuko ar vietos rūsyje“, – sako viena iš „Miesto laboratorijos“ entuziasčių Daiva Gerulytė, kviesdama atvykti į Antakalnį ir pasižiūrėti, kaip tai daroma.

Hidroponinis šiltnamis
Foto: PJ Fotopo

Skeptikai, kalbėdami apie hidroponiką, kraipo galvas – sako, kad vargu ar dirbtinėje šviesoje ir specialiame skystyje užauginti produktai gali būti sveiki ir ekologiški, tačiau Daiva Gerulytė tokias abejones paneigia. „Toks augalų auginimas yra ekologiškas būdas, nes labai ženkliai taupomi gamtos resursai. Be to, vanduo yra daug švaresnis už žemę, kuri gali būti užteršta neaiškiomis medžiagomis, ypač arčiau didžiųjų miestų, gamyklų. Nors ir keistai skamba, bet auginant vandenyje yra sunaudojama iki 70 proc. mažiau vandens, kuris tradiciniame darže greitai įsigeria į žemę, ir daržus nuolat tenka laistyti. Dėl tos pačios priežasties gerokai mažiau reikia ir trąšų, kurios augalams parenkamos tiksliai pagal poreikius ir naudojamos labai saikingai, – sako ji. – Dažnai baiminamasi cheminiu būdu pagamintų trąšų, galvojant, kad jos yra didžiausias auginimo vandenyje minusas. Tačiau problema yra ne trąšos, o jų kiekis ir mūsų baimė, išgirdus žodį „chemija“. Kaip jūs reaguotumėte į paaiškinimą, kad norint išvirti bulves reikia jas sumesti į įkaitintą iki 100 laipsnių temperatūros H2O, kuriame ištirpinamas tam tikras kiekis natrio chlorido? Skamba nepatraukliai, ar ne? Hidroponikoje galima naudoti ir organines trąšas, tik jos vandenyje gana greitai pradeda rūgti ir skleisti nemalonų kvapą. Mokslininkai dirba, kad ir ši problema būtų išspręsta, tad netrukus gal hidroponiką galėsime vadinti ne tik ekologiška, bet ir organine.

Hidroponikos būdu užauginti pomidorai
Foto: PJ Fotopo

Didžiausias hidroponinio daržo privalumas, kad visus augimui reikalingus parametrus galima reguliuoti ir kontroliuoti. Augalai neeikvoja energijos maisto, vandens, deguonies paieškoms, todėl auga greičiau ir tvirtesni, jiems nekelia problemų kenkėjai, gyvenantys žemėje. Derlius nepriklauso nuo gamtos įgeidžių. Vasarą hidroponinį daržą galima įsirengti ir lauke – nereikės nei ravėti, nei laistyti. O žiemą apšvietimui naudojant šiuolaikines LED lempas, skirtas specialiai augalų auginimui, elektrą naudosite taupiai. Vienas iš svarbiausių komponentų, formuojančių augalų skonines savybes yra šviesa ir jos intensyvumas. Naujausios kartos augalų auginimo LED lempos padeda augalui įgauti tokį pat (o kartais ir geresnį) skonį, koks būna užauginto nuosavame sode.

Savo darže užaugintus pomidorus lyginome pagal skonį su pirktais parduotuvėje – mūsiškiai skanesni ne tik dėl to, kad užsiauginome patys. Pasėję sausio mėnesį, pirmuoju pomidorų derliumi jau galime mėgautis dabar.“

Apie „Miesto laboratoriją“
„Miesto laboratorija“ (www.miestolaboratorija.lt) - tai žalias savanorių kuriamas bendruomenės edukacijos centras, įsikūręs industriniame pastate, esančiame Antakalnio mikrorajone, Sapiegų parko teritorijoje (technologijų ir inovacijų hub’e „Sapiegos TechPark“). Jo įkūrėjos yra Gintarė Motiejūnaitė, Daiva Gerulytė, Eglė Ignatavičiūtė, Goda Sosnovskienė, Renata Domeikaitė, Agnė Gaisrė.