Su masine mada kovojantys dizaineriai: mes dirbame ne dėl pinigų

Jauni drabužių dizaineriai Viktorija Rozenbergaitė (Viktorija Rosenberg) ir Paulius Stalionis (Paulius Leonas), kuriantys prekių ženklą „Leonsenberg“, Lietuvos mados padangėje pasirodė vos prieš metus, festivalyje „Mados infekcija“ pristatę avangardinės mados kolekciją „Anti. Mas“. Dabar jų drabužiais puošiasi tokie žymūs atlikėjai kaip Linas Adomaitis, Monique, Gražvydas bei Kotryna Juodzevičiūtė, o patys dizaineriai džiaugiasi, kad savo kūryba gali vis plačiau paskleisti norimą žinutę.

Iš Pakruojo kilęs Paulius (23 m.) ir Jonavoje gimusi Viktorija (22 m.) yra vieni tų mados kūrėjų, kuriems mada – tai daug daugiau nei tik drabužiai. Jie griežtai atsisako sekti mados tendencijas, o vietoj to, kad galvotų apie pelną, mąsto, kaip kuriamą drabužį parduoti kuo pigiau ir padaryti kuo labiau prieinamą klientui. Viskas dėl idėjos – dizaineriai priešinasi dabar klestinčiai masinei madai ir siekia šviesti mados vartotojus apie šios neigiamą pusę.

„Leonsenberg“ modelis
„Leonsenberg“ modelis
Linos Juciūnaitės nuotr.

Kiek laiko jau kuriate kartu?

Viktorija: Kartu kuriame nuo 2015-ųjų metų, nuo pat pirmojo kurso Vilniaus dizaino kolegijoje, kur buvome grupiokai. Sutapo interesai, stilius, tad pagalvojome, kodėl gi ne?

Ar sunku dirbti kartu? Turbūt tenka ieškoti kompromisų, kartais paminti savo ego...

Viktorija: Dažnai išgirstame šį klausimą (šypsosi). Kažkodėl visi galvoja, kad dviese dirbti yra sunkiau, bet mums kaip tik lengviau. Žinoma, ne visada viskas einasi sklandžiai, kartais vienam norisi daryti vienaip, kitam – kitaip, bet visada randame bendrą sprendimą. Ir dizainas, kuris gimsta dirbant kartu gaunasi visai kitoks, nei kad jei kurtumėme atskirai.

Paulius: Kai dirbame atskirai, sukuriame labai basic (paprastus – aut. past.) drabužius (šypsosi). Aš esu linkęs į nešiojamą madą, tamsiais spalvas, o Viktorijai patinka avangardas.

Papasakokite apie tą bendrą kūrybinį procesą, kaip pasiskirstote darbus?

Viktorija: Modelius kuriame kartu, juose susijungia mūsų abiejų skirtingos mintys ir idėjos. Aš eskizuoju, o jis labiau užsiima konstravimu ir siuvimu. Jei matau, kad siūnamas drabužis atrodo ne taip, kaip įsivaizdavau, galvoju kaip jį pataisyti, tada kartu jį koreguojame. Taigi darbus dalijamės, bet mano darbas labiau kūrybinis, o Paulius daugiausiai užsiima idėjų įgyvendinimu.

Paulius: Darome tai, ką kiekvienas sugebame geriausiai. Norime kuo labiau atitolti nuo masinės mados, taigi nesamdome jokių siuvėjų. Šią idėją stengiamės kuo plačiau skelbti. Kad ir Lietuvoje, nežinau tokio dizainerio, kuris pats viską siūtų, vis tiek viskas yra daroma masiškai...

Viktorija: O mes norime būti prisidėję prie kiekvieno drabužio kūrimo proceso – kad viskas būtų padaryta mūsų rankomis.

„Leonsenberg“ modelis
„Leonsenberg“ modelis
Linos Juciūnaitės nuotr.

Daugeliui žodžiai „masinė mada” asocijuojasi su didžiųjų tinklų kuriamais drabužiais, o jūs, rodos, šia sąvoką naudojate daug plačiau. Kaip patys apibūdintumėte masinę madą?

Viktorija: Kai gatvėje gali sutikti kelis žmones, apsirengusius panašiais drabužiais, su tomis pačiomis linijomis, tais pačiais užtrauktukais, pranyksta bet koks individualumas. Kiekvienas esame skirtingas ir kai atsiranda vadinamoji drabužių rutina mes susiniveliuojame, įvyksta unifikacija.

Paulius: Noriu pasakyti, kad yra blogai ne tik tai, ką daro „H&M” ar „Zara”, bet ir tai, kokia kryptimi dirba kai kurie dizaineriai, gaminantys vienodus drabužius. Moteris, iš dizainerio pirkdama suknelę, kainuojančią 200 eurų galvoja, kad bus išskirtinė, bet nueina į renginį ir gali sutikti dar vieną tokią pat ar labai panašią suknelę vilkinčią moterį. Taip dizaineriai palengvina sau darbą – sukuria vieną lekalą ir pagal jį gamina visą liniją.

Viktorija: Tai priklauso nuo kūrėjo vertybių.

Paulius: Visi nori daryti biznį, tik ne mes (juokiasi).

Tad kuo išskirtinė yra jūsų kūryba?

Paulius: Mes kuriame tik vienetinius drabužius. Jei sukuriame švarką, tai kito lygiai tokio paties jau nebus. Net jei atsiranda klientas, norintis būtent tokio gaminio, mes jam pasiūlome bent jau pakeisti spalvą, kad jo turimas švarkas būtų unikalus.

Viktorija: Taip pat ir su siuvinėjimu – kiekvieną švarką siuvinėjame kitaip, kaskart pakeičiame motyvą, siuvinėjimo vietą, ar siūlus. Klientus visada perspėjame iš anksto, kad jų užsakytas drabužis bus šiek tiek kitoks.

Ar esate vieninteliai tokie, kuriantys tik unikalius drabužius?

Viktorija: Mes nesižvalgome į kitų dizainerių kūrybą, tad nežinau, galbūt kažkur pasaulyje yra dar vieni taip pat dirbantys dizaineriai, bet šią idėją sugalvojome patys.

Paulius: Masinės mados temą plėtoti sugalvojome mokydamiesi trečiame kurse, mus įkvėpė gatvė ir žmonių supanašėjimas – nereikėjo toli dairytis, tai akivaizdu.

Papasakokite plačiau, kokia yra jūsų kūrybos filosofija.

Viktorija: Kurdami mes priešinamės masinei, greitajai madai. Manome, kad kiekvienas mūsų esame skirtingas ir norime atrodyti skirtingai, tačiau pirkdami iš greitosios mados atstovų tampame vienodi. Greitąją madą žmonės renkasi dėl to, kad tai yra įperkama mada, ne kiekvienas gali sau leisti pirkti dizainerių drabužius, todėl pradėjome kurti tokius, kurių kaina būtų prieinama. Mūsų tikslas – išryškinti kiekvieną asmenybę, padėti išeiti iš tos aprangos rutinos ir, kartu, pateikti esminius faktus apie masinę madą, taip redukuoti visuomenę. Norime, kad vilkėdamas mūsų drabužius, kiekvienas jaustųsi unikalus, todėl naudojame neįprastas ir sunkiai pakartojamas kirpimo ir siuvinėjimo linijas, renkamės ryškių spalvų derinius, pirktas medžiagas savaip transformuojame. Be to, stengiamės fiksuoti ir žmonėms rodyti darbo procesą, kad suprastų ir žinotų, ką perka.

„Leonsenberg“ modelis
„Leonsenberg“ modelis
Linos Juciūnaitės nuotr.

Jūsų požiūris į gaminių kainas – labai netradicinis...

Paulius: Stengiamės gaminti tokius drabužius, kurių kainos būtų žmonėms įkandamos. Pardavus drabužį, mums patiems lieka tikrai nedaug, bet šiuo metu svarbiausia yra idėja, kad žmonės suprastų, ką mes darome ir kodėl.

Sakote, kad verslo nedarote, tad dėl ko dirbate?

Viktorija: Tai ne pagrindinis, ne pats svarbiausias dalykas. Norime, kad žmonės žinotų, ką perka ir kad domėtųsi faktais.

Paulius: Kad neapsigautų pirkdami pas garsų dizainerį ir tikėdamiesi, jog jų įsigytas rūbas bus unikalus.

Viktorija: Manau, kad žmonių sąmoningumas auga, jiems darosi įdomu žinoti, kam sumoka savo pinigus.

Paulius: Bet daug kas vis dar nesupranta, kad nuėję į „Zarą” nusipirkti drabužio, gali įsigyti vaiko rankų darbą. Ir dar gerokai permokėti už masinės gamybos ir ne itin geros kokybės produktą. To ir mes patys anksčiau nežinojome, bet dabar jau ilgą laiką visiškai nebevaikštome į drabužių parduotuves, jau verčiau renkamės second hand (angl. padėvėtus) rūbus.

Viktorija Rosenberg ir Paulius Leonas
Viktorija Rosenberg ir Paulius Leonas
Asmeninio albumo nuotr.

Ar esate tvarios mados kūrėjai?

Paulius: Nemanau, kad mums tinka šis apibūdinimas. Mes nekuriame drabužių taupiai, tai labiau daro masinės mados kūrėjai, pavyzdžiui, audiniai yra bet kaip, ne pagal reikiamą kryptį, kerpami tam, kad tik būtų panaudoti kuo taupiau. Mes atvirkščiai, drabužius gaminame taip, kad juos būtų kuo sunkiau atkartoti, nukopijuoti. Juk masinės mados gamintojai ir ima idėjas iš dizainerių. Na, gal ne iš lietuvių (šypsosi). Bet vos įvyksta mados savaitės, geriausi ten pristatytų dizainerių kolekcijų modeliai yra nukopijuojami ir neilgai trukus pasirodo parduotuvių tinkluose. Kaip sakė mūsų dėstytoja, į masinės mados drabužio kainą jau būna įskaičiuotos išlaidos, kurios bus skirtos teismams dėl autorinių teisių pažeidimo!

Viktorija: Mes nesikoncentruojame į tvarumą. Kažkodėl ši tema niekada mūsų netraukė.

Paulius: Mūsų kūrybos esmė – priešintis masinei madai. Pajutome, ypač po „Mados infekcijos”, kad ši tema labai aktuali ir kitiems. Sulaukėme labai didelio susidomėjimo, nors galvojome, kad žmonės bus skeptiški. Pradėjome sulaukti palaikančių žinučių, prašymų drabužius pasiskolinti. Planavome šios temos po kolekcijos pristatymo nebeplėtoti, bet toks didelis žmonių susidomėjimas paskatino toliau domėtis ir dirbti šia linkme.

Ar šiemet vėl dalyvausite „Mados infekcijoje”?

Paulius: Taip, vėl kursime kažką avangardinio. Žinoma, tokių kolekcijų drabužius sunku parduoti, bet mielai juos skoliname, o vilkėdamas išskirtinį drabužį ir pats žmogus tą dieną pasijunta išskirtinis. Ne visa mūsų kūryba tokia, siūname ir ready to wear (angl. nešiojimui skirtus) drabužius, bet ir jie būna unikalūs.

Viktorija: Juk kiekvienas gali nusipirkti tą pačią medžiagą iš tos pačios „Danesos” (audinių parduotuvė, – aut. past.) ir sukurti kažką panašaus. Kaip ir sakiau, dėl to mes visus naudojamus audinius keičiame, kažkuo papildome, duriame.

„Leonsenberg“ modelis
„Leonsenberg“ modelis
Linos Juciūnaitės nuotr.

Daug domitės masinės mados pavojais ir trūkumais. Koks sužinotas faktas jus labiausiai sukrėtė?

Viktorija: Mane labiausiai piktina tai, kad drabužiai, kuriais prekiaujama parduotuvėse specialiai yra kuriami taip, kad kuo greičiau susidėvėtų. Taigi žmogus perka rūbą nežinodamas, kad po kelių skalbimų jo jau nebebus galima vilkėti. Nieko keisto, anksčiau buvo du, o dabar egzistuoja jau 52 mikro sezonai per metus, kiekvieną savaitę yra pristatomos naujos kolekcijos ir tendencijos. Įsigijęs drabužį, vos už kelių savaičių žmogus gali pradėti jaustis nebemadingas. Mada tapo nepalanki žmogui, mane tai labai piktina.

Paulius: Ir, žinoma, žmonių, dirbančių masinės mados gamyklose, išnaudojimas. Stengiamės apie tai kalbėti, kovoti su masine mada, nors kartais ir atrodo, kad kovojame su vėjo malūnais (šypsosi).

Ar jūsų kūryboje egzistuoja sezonai?

Paulius: Taip, yra du sezonai: pavasario-vasaros ir rudens-žiemos. Nekuriame tendencijų ir jų nesekame, netgi esame prieš jas nusistatę. Kuriame per savo prizmę, su mintimi, kad klientas gaminį nešios ne vieną sezoną ir bus madingas visada, o ne tik tą savaitę (šypsosi).

„Leonsenberg“ modelis
„Leonsenberg“ modelis
Linos Juciūnaitės nuotr.

Kam jūs kuriate? Kas yra jūsų svajonių klientas?

Viktorija: Mūsų klientas yra tas žmogus, kuris mėgsta išsiskirti ir sąmoningai vengia parduotuvių. Turime draugų, kurie anksčiau ne tik apsipirkdavo, bet netgi yra dirbę viename didžiųjų mados tinklų, bet visiškai atsisakė masinės mados, kai iš mūsų išgirdo apie tamsiąją jos pusę. Dėl to mes labai džiaugiamės, tokie žmonės ir yra mūsų klientai.

Paulius: Daugiausiai į mus kreipiasi žmonės iš didesnių miestų. Dominuoja jaunimas, bet, kad ir kaip bebūtų keista, atsiranda ir vyresnio amžiaus klientų, netgi iki šešiasdešimties metų. Tuo mes labai džiaugiamės!

„Mados infekcijoje” pristatėte ir vyrams, ir moterims skirtą, unisex tipo kolekciją. Ar ir toliau laikysitės šios idėjos?

Paulius: Kuriame tiek vyrams, tiek moterims, o unisex idėja buvo skirta tik tai kolekcijai. Pastebėjome, kad tai dabar labai išpopuliarėjo, taigi nebesinori prie to grįžti. Visada stengiamės daryti kitaip, nei kiti. Priešinamės (šypsosi).

Kokia yra jūsų vizija ateičiai?

Paulius: Norėtumėme turėti savo parduotuvę, turbūt kaip ir kiekvienas dizaineris. Labai norisi gyventi tik iš savo kūrybos ir papildomai nebedirbti kažkam kitam. Bet kol kas tai sunkiai įgyvendinama, nes nesame milijonieriai, sunku rasti pinigų reklamai.

Puiki reklama – jūsų kurtus drabužius vilkintys pramogų pasaulio atstovai, televizijos projektų dalyviai: rengėte Gražvydą iš „Lietuvos balso”, Kotryną Juodzevičiūtę, Liną Adomaitį, Monique...

Paulius: Stengiamės ieškoti unikalių asmenybių, kurios perteiktų drabužių išskirtinumą. Keista, bet būtent tokios į mus daugiausiai ir kreipiasi! O ryškūs, avangardiniai rūbai puikiai tinka scenai.

Dainininkė Monique vilki „Leonsenberg“ drabužius
Dainininkė Monique vilki „Leonsenberg“ drabužius
Roberto Daskevičiaus nuotr.

Dabar madinga žvalgytis į Vakarus. Ar jūs savo kūrybinę ateitį įsivaizduojate Lietuvoje, o gal irgi svajojate apie tarptautinius vandenis?

Paulius: Mes nesakome, kad esame patriotai, ar kad niekada neišvažiuosime, bet jei pasiseks čia, labai norėtumėme dirbti ir kurti Lietuvoje.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis