Audra apie jaunatį

„Šiemet lietuviškų spektaklių vitrinoje pristatome kone išskirtinai jaunų kūrėjų, aktorių ar režisierių, darbus, – pasakoja festivalio „Sirenos“ meno vadovė Audra Žukaitytė. – Žinoma, užsienio ekspertus viliojame ne vien „jaunimu“, jiems pristatomi ir paskutinieji režisierių Oskaro Koršunovo bei Yanos Ross spektakliai, tačiau likusieji – tai jaunų kūrėjų, režisierių ir menininkų komandų darbai. Didžiuojamės šiemet galėdami pristatyti jauno Lietuvos teatro panoramą: kviesdami „išjungti“ išankstines nuostatas, žiūrovams siūlome susipažinti su darbais tų, kurie neseniai pradėjo ar dar tik pradeda formuoti Lietuvos teatro padangę“.

Tuo tarpu „senbuvė“ režisierė Yana Ross „Sirenų“ programoje pristatys naujausią savo darbą Lietuvoje – tai Lietuvos nacionaliniame dramos teatre sukurtas spektaklis „Trys seserys“ pagal Antono Čechovo dramą, scenai adaptuotas pačios režisierės ir dramaturgo Mindaugo Nastaravičiaus, o su naujaisiais savo bendražygiais – jaunaisiais aktoriais – susipažinti kvies Oskaras Koršunovas, kurio vardu pristatomi spektakliai „Vestuvės“ pagal Bertoldą Brechtą ir „Šokis Delhi“ pagal Ivano Vyrypajevo pjesę.

Komandinis darbas ir dialogai su užsienio programa

Trečiąjį kartą festivalio „Sirenos“ programoje pasirodys žiūrovams puikiai pažįstamas menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Linos Lapelytės ir Vaivos Grainytės trio. Lietuviškojoje panoramoje ir užsienio programoje jau suskambėjo „Geros dienos!”, o šiemet į jūrą, paplūdimį, ir jame tingiai besiilsinčius žmones iš saulės perspektyvos kvies pažiūrėti naujausia opera/performansas „Saulė ir jūra“, vyksiantis Nacionalinėje dailės galerijoje. Dar vienas menininkų kolektyvas – tai „šviežiai“ bendram tikslui dirbusių Rimanto Ribačiausko, Jono Tertelio, Kristinos Werner ir Kristinos Savickienės dokumentinio teatro spektaklis „Žalia pievelė“, pristatysiantis autentiškas Visagino gyventojų istorijas ir kontekstus. Šis spektaklis – pirmas Lietuvos nacionalinio dramos teatro dokumentinio teatro bandymas, kai scenoje vaidina ne teatro aktoriai, o žmonės, tiesiogiai susiję su pasakojamomis istorijomis.

Spektaklio dramaturgiją iš atvirų pokalbių apie moteriškumą kūrė ir jaunoji režisierė Kamilė Gudmonaitė su aktorėmis Dovile Kundrotaite, Jovita Jankelaityte ir Adele Šuminskaite. Jaunų kūrėjų spektaklio „Trans trans trance“ tematika kūrybiniame procese išsiplėtė iki klausimo, kiek esame apsprendžiami ir formuojami lytinės tapatybės: ar moteriškumas ir vyriškumas yra socialinis konstruktas, ar prigimties dėsnis? Festivalio organizatoriai kviečia atkreipti dėmesį, kad savotišką dialogą su dviem pastaraisiais lietuviškosios programos spektakliais mezga ir užsienio programos svečiai – vokiečių dokumentinio teatro spektaklis „Teatro atminimo akmenys“ bei apie seksualinę tapatybę kalbėsiantis italų trupės „Motus“ kūrinys „MDLSX“.

„Tikimės įdomaus lietuvių ir užsienio teatro kūrėjų „dialogo“ ir kviečiame lietuvių žiūrovus susipažinti su panašiomis temomis ar teatro formomis bei kaip jos atsispindi skirtinguose darbuose, – teigia festivalio direktorius Martynas Budraitis, raginantis suskubti įsigyti bilietus į užsienio programos spektaklius, kol jiems taikoma vasariška nuolaida.

Laisvieji [Lenkijos ir Lietuvos] radikalai

Dar trys lietuvių teatro sceną pristatantys kūriniai – tai lietuvių režisierių, buvusių kurso draugų Pauliaus Ignatavičiaus ir Artūro Areimos darbai „Europiečiai“ ir „Antikristas“ bei lenkų menininko Łukaszo Twarkowskio, Lietuvos žiūrovams pažįstamo kaip Auksinio scenos kryžiaus laureato už video projekcijas Krystiano Lupos spektaklyje „Didvyrių aikštė“, LNDT kuriamas spektaklis „Lokis“.

Visi trys darbai – tai radikalių, žiaurių, šokiruojančių temų ar išraiškos priemonių kupini spektakliai. Vilniaus Mažajame teatre pristatomo spektaklio „Europiečiai“ kūrėjai gilinosi į dabartinį pabėgėlių iš artimųjų rytų krizės kontekstą, nagrinėjo didžiojo antikos tragiko Aischilo dramą „Maldautojos“, kurios kontekstas buvo radikaliai praplėstas, įpinant lietuvių politikų pasisakymus, Antono Čechovo, Alberto Camus, Davido Lyncho moderniosios literatūros tekstus. Tuo tarpu pasak „Antikristo“ kūrėjų – tai pats geriausias spektaklis, kurio dar nematėte: „Tai pats aistringiausias spektaklis, nuo kurio drėks Jėzaus stigmos, o vešlūs nukryžiuotojo karčiai liesis su gelsvu Trumpo kuodu“, – teigia spektaklio autoriai.

O Prospero Mérimée novelės „Lokys“, Bertrando Cantat ir Vito Luckaus gyvenimo ir kūrybos motyvais kuriamas spektaklis „Lokis“, pasak jo režisieriaus Łukaszo Twarkowskio, be literatūrinės mistifikacijos remsis sudėtingomis ir kontroversiškomis radikalių menininkų biografijomis: „Lietuvių fotografą Vitą Luckų ir prancūzų roko muzikos grupės „Noir Désir“ vokalistą Bertrandą Cantat su „Lokio“ veikėju grafu Šemetu vienija ne tik ypatingas polinkis derinti mirtį ir afektą, ne tik susidomėjimas žmogaus žvėriškuoju pradu ar prievarta. Kiekvieno iš jų istorija įvykusi Vilniuje – tai ribiniai nutikimai, nepasiduodantys jokiai logikai ir racionaliems pažinimo įrankiams“.

Nuo Izraelio iki Kubos

Šiemet Lietuvos teatro panorama bus pristatyta nemažai grupei užsienio teatro ekspertų, kurie į Vilnių atvyks iš skirtingiausių šalių. Tai festivalių direktoriai, meno vadovai, teatro kritikai iš kaimyninių Estijos, Lenkijos, Suomijos, Rusijos ar Ukrainos bei lietuvių teatru besidomintys prodiuseriai, programų sudarytojai iš Prancūzijos, Ispanijos, Vokietijos, Italijos, Vengrijos, Šveicarijos, Izraelio, Didžiosios Britanijos ir net Kubos bei JAV. Prie šių ekspertų vizitų aktyviai dirba ne tik LR kultūros atašė užsienyje, tačiau ir jų veiklą koordinuojantis festivalio partneris Lietuvos kultūros institutas.

„Džiaugiamės, kad jau tradiciniu tapęs bendradarbiavimas su festivaliu yra rezultatyvus: pavyzdžiui, pernai „Sirenose“ apsilankęs Romos viešųjų teatrų sąjungos „Teatro di Roma” meno vadovas, kultūros politikos ekspertas, scenos menų kritikas Antonio Calbi taip susižavėjo Oskaro Koršunovo spektakliu „Eglė žalčių karalienė“, kad jau šių metų pradžioje Romoje vyko O. Koršunovo kūrybinės dirbtuvės, kurios 2018 m. gali virsti dideliu pastatymu“, - teigė Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė.

Pasak Lietuvių programos pristatymo užsienio ekspertams koordinatorės Viktorijos Ivanovos, inicijuoti lietuviškų spektaklių „eksportą“ – nors ir svarbus, tačiau nėra vienintelis festivalio organizatorių tikslas: „Kviesdami užsienio ekspertus siekiame ne tik pristatyti jiems plačią lietuviškų spektaklių panoramą ir sudaryti sąlygas susipažinti su scenos meno kūriniais, kurie galbūt būtų įdomūs jų kuruojamų festivalių programoms, tačiau ir inicijuoti tarptautinio bendradarbiavimo, koprodukcijų galimybes“.

Pasak V. Ivanovos, festivalis skatina užsienio teatrų vadovus kviesti lietuvių kūrėjus statyti spektaklius svetur bei bendradarbiauti lietuvių ir užsienio teatrų atstovus, statant scenos kūrinius ar rengiant kūrybines dirbtuves užsienyje ar Lietuvoje: „Daugelį apdovanojimų – štai, kad ir paskutiniuoju metu Prancūzijoje – laimėjęs Krystiano Lupos spektaklis „Didvyrių aikštė“ – tai ir Lietuvos nacionalinio dramos teatro, taigi – Lietuvos pasididžiavimas, tiek garbė Lenkijai, kurios menininkai spektaklį Lietuvoje kūrė su lietuviais. Siekiame, kad Lietuvos teatre būtų ir daugiau tokių sėkmingo bendradarbiavimo pavyzdžių“.

Daugiau informacijos apie programą, datas ir bilietų įsigijimą – festivalio tinklapyje www.sirenos.lt