Knygoje – garsiausių Lietuvos žmonių mintys, kaip praleistų paskutinę savo dieną

Kiekvieną mūsų nuolat puola ne tik sveikatai kenkiantys virusai, bet ir gyvenimo džiaugsmą slopinančios „kasdienybės“ bacilos.

Tačiau knygos sudarytoja Monika Malinauskaitė teigia, jog klausdami savęs, ką darytume, jei gyventi liktų 24 valandos, galime atrasti meilę gyvenimui grąžinantį vaistą. Taip beieškant atsakymų į šį klausimą gimė leidyklos „Alma littera“ išleista debiutinė M.Malinauskaitės knyga „Paskutinė diena“. Autorė pasitelkusi nepatogius klausimus, garsias Lietuvos asmenybes įtraukia į makabrišką pašnekesių apie gyvenimą ir visatos naujienas vakarėlį.

Net kūrybingiausius žmones kartais apninka gyvenimo pelkė, o paskendus kasdienėje rutinoje, lengva pamiršti grynaveislę gyvenimo magiją, kuri slepiasi ir puodelyje cinamoninės arbatos, ir troleibusuose ar miesto parkuose. Todėl nusprendusi ieškoti atsakymų į gyvenimo prasmės, mirties ir net ezoterikos klausimus, autorė pasiryžo prakalbinti itin intriguojančias asmenybes.

„Knygos herojus rinkausi intuityviai, tačiau norėjau, kad į šį vakarėlį susirinktų įvairių profesijų, pasaulėvaizdžio ir amžiaus herojai. Taip knygoje sugulė fotografo, tapytojo ir muzikanto Algio Krisčiūno, menininkės Nomedos Marčėnaitės, juvelyrikos dizainerės Jurgos Lago, dainininko Gyčio Paškevičiaus, komiko Olego Šurajevo ir dar 15 įkvepiančių figūrų pamąstymai ir pokalbiai“, – teigia M. Malinauskaitė.

Pasak autorės, šia knyga ji skaitytojams ir pašnekovams pasiūlė įsivelti į avantiūrą, kurioje nebelieka vietos „saugiems“ atsakymams. Tai pasakojimai apie gyvenimo ribas ir lūžio taškus, kurie priverčia stoti į atvirą akistatą su savimi. Štai A. Kriščiūnas pastebi, jog „mes, lyg vaikai, įsodinti į linksmuosius kalnelius – kai mums pasako, jog metas lipti lauk ir eiti namo, pradedame bliauti, nors iš tų namų ką tik atėjome...“. Visas knygos herojų išsakytas mintis sieja bendra idėja, kad niekas neturi laiko nugyventi gyvenimo iš naujo. Visgi, kasryt nubudę, visi dalinamės tomis pačiomis 24 valandomis, į kurias, jei tik norime, galime sutalpinti visą amžinybę.

Kaip teigia autorė, mums visiems baisu svajoti, o ką jau kalbėti apie tų svajonių įgyvendinimą. Todėl ši knyga turėtų būti tas akmenukas bate, kuris priverčia stabtelėti, nutraukti inertišką žygiavimą, apsidairyti aplinkui ir galbūt netyčia ką nors pajausti.

M. Malinauskaitė pastebi, kad, kaip ir daugumai debiutuojančių autorių, jai galimybė parašyti knygą atsirado tik metus įprastą darbą, šiuo atveju – videoprodiuserės: „Mane visuomet traukė žmonės ir jų istorijos, tačiau tik palikusi darbą radau laisvo laiko ir erdvės naujoms bei pamirštoms mintims. Kadangi nusprendžiau parašyti knygą, kurią pati tuo metu būčiau mielai skaičiusi, ji gimė labai greitai – per tris mėnesius. Tai atspindi ir jos pagrindinį tikslą – patraukti tuos skaitytojus, kurie myli gyvenimą arba tuos, kurie yra pasiruošę jam suteikti dar vieną šansą“.

Monika Malinauskaitė – videoprodiuserė, scenaristė, iliustratorė – savo debiutine knyga kviečia skaitytojus stabtelėti ir drauge su žinomais pašnekovais užduoti sau galbūt kiek nepatogius, tačiau imunitetą kasdienybės baciloms stiprinančius klausimus. Nesvarbu, ar senų knygų aromate, skaitant poeziją ar tyloje, M. Malinauskaitė tiki, kad gyvenimo magiją galima atrasti visur.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis